Pasitikdami Lietuvos valstybės šimtmetį Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) Šakių agronomų asociacijos nariai susirinko į ataskaitinį susirinkimą, kuriame ne tik aptarė praėjusius metus, bet ir sužinojo, kokias šiuolaikines technologijas gali pasitelkti savo darbe, išgirdo apie Lietuvos klimato pokyčius. Rajono agronomus sveikino kolegos iš Šilalės.

Iškilūs agronomai

Sveikindama rajono agronomus Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja, LAS pirmininkė Giedrė Butkienė neslėpė pasididžiavimo agronomo profesija.

„Džiugu, kad jūs savo krašte puoselėjate vienybę ir buriatės po agronomų sąjungos vėliava. Lietuvai ir mums šie metai yra ypatingi, nes švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Todėl norėčiau pasakyti, kad tarp 20-ties drąsių vyrų, 2018 metais pasirašiusių Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, buvo ir du agronomai – Donatas Malinauskas nuo Trakų krašto ir Aleksandras Stulginskis, Steigiamojo Seimo pirmininkas, antrasis Lietuvos prezidentas, agronomas, baigęs Halės universiteto (Vokietija) Žemės ūkio institutą, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas“, – sakė G. Butkienė ir pakvietė plojimais pagerbti šiuos iškilius agronomus.

Tikslioji žemdirbystė

Pasak G. Butkienės, tiksliosios technologijos taikomos jau ne viename Lietuvos ūkyje, ne išimtis ir Šakių rajonas. Tikslusis (sumanusis) ūkininkavimas – tai yra procesų valdymas, naudojant GPS, GS, IT ir kitas sumaniąsias technologijas bei įrangą. Pasak G. Butkienės, tikslusis ūkininkavimas taupo žemdirbių resursus ir mažiau kenkia aplinkai. Jos žodžiais, ateityje vis daugiau bus išnaudojamos palydovų ir bepiločių orlaivių galimybės, elektromagnetinis dirvožemio skenavimas, skaitmeninis duomenų palyginimas.

„Technologijų taikymas duoda apie 22 proc. ekonominį efektą. Noriu akcentuoti, kad svarbu išsitirti dirvožemį, šią paslaugą jau teikia ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Ištyrus dirvožemį, vėliau sudaromi dirvožemio turtingumo maisto medžiagomis žemėlapiai, pagal kuriuos jau galima planuoti tręšimą. Kitas naujas sėjimo metodas – tikslioji sėja, kuomet sėklos pasėjamos tikslioje vietoje, tiksliu gyliu ir tiksliu kiekiu“, – kalbėjo G. Butkienė ir paskatino agronomus ir visus žemdirbius dažniau naudotis IKMIS (informacine integruotos augalų apsaugos sistema).

„Noriu pridurti, kad, net ir surinkus daugybę duomenų, klasikinės agronomijos žinios yra būtinos. Gamta yra nenuspėjama, todėl žmogaus akys ir žinios yra reikalingos, todėl manau, kad agronomo profesija dėl technologijų neišnyks“, – reziumavo G. Butkienė.

Kritulių daugės

Apie klimato pokyčius Lietuvoje kalbėjusi LAMMC Rumokų bandymų stoties doktorantė Loreta Aleknavičienė pabrėžė, kad galutinį derliaus rezultatą nulemia meteorologinės sąlygos. Ji pateikė keletą faktų: per pastaruosius 50 metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 0,7 laipsnio, o kritulių padidėjo 4 proc. Vis dažniau kietus kritulius keičia skysti krituliai, rečiau susiformuoja  ilgalaikė sniego danga.

„Žiemos ir pavasariai šiltėja, gal tik rudenys pastovesni temperatūrų atžvilgiu. Kritulių žiemą, pavasarį ir vasarą daugėja, praeitais metais kritulių buvo taip pat gausu. Dėl to dirvožemyje yra mažai mineralinio azoto, Šakių rajono dirvožemiuose jo rasta apie 30–40 kg/ha“, – kalbėjo L. Aleknavičienė ir pridūrė, kad dėl klimatinių sąlygų ir išplovimo procesų mažėja dirvožemyje ir sieros kiekis, todėl specialistė rekomendavo žemdirbiams naudotis tiksliaisiais tręšimo planais ir trąšas naudoti atsakingai.

Prasmingi metai

Rajono agronomų asociacijos pirmininkas Romas Pukinskas kreipdamasis į kolegas pasidžiaugė, kad ūkininkų atžalos vis dažniau renkasi agronomo profesiją. Rajono agronomų asociacija buvo įsteigta 2015m., be R. Pukinsko, valdyboje dirba Remigijus Žaliaduonis, Vidmantas Muraška, Jonas Valaitis, Giedrius Bakas, Algimantas Daugėla bei Nerijus Kaminskas. Asociaciją vienija apie 80 narių.

„Nors ne visus užsibrėžtus tikslus per 2017m. įgyvendinome, bet valdybos siekiamybė buvo apjungti daugiau narių“, – sakė R. Pukinskas. Jis apgailestavo, kad sunkiai sekėsi rinkti nario mokestį ir ragino asociacijos narius skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. R. Pukinskas pasakojo, kad valdyba svarstė dėl simbolikos – vėliavos ir antspaudo – įsigijimo, bet buvo nuspręsta šį klausimą svarstyti vėliau.

Praėję metai rajono agronomams praėjo prasmingai: balandžio 22d. Kudirkos Naumiestyje pasodintas Agronomų ąžuolynas. Asociacijos pirmininkas dėkojo kolegai naumiestiečiui J. Valaičiui už prisidėjimą prie šios iniciatyvos, kuri, anot R. Pukinsko, bus tęsiama ir šiais metais. Liepos 14 d. gausus būrys mūsų rajono agronomų Aleksandro Stulginskio universitete minėjo profesinę šventę ir dalyvavo LAS XXXI suvažiavime, skirtame pirmajai Agronomų dienai paminėti. Pasak R. Pukinsko, praeitais metais taip pat buvo aplankyti kolegos Joniškyje bei Šilalėje, o šiais metais rajono agronomai patirties pasisemti planuoja vykti į Baltarusiją.

„Planuose išlieka mūsų užsibrėžtas tikslas – surinkti Šakių krašto agronomijos istoriją. Temos, pavyzdžiui, galėtų būti: linų, cukrinių runkelių auginimo pasiekimai, agronomų tremtinių istorijos ir kitos“, – dalijosi planais asociacijos pirmininkas.

Rajono agronomų asociacijos valdybos narys V. Muraška pasveikino į agronomų gretas įsiliejusius naujus narius: Vytautą Sakalauską, Vaidą Matukaitį, Gytį Zakarauską, Remigijų Naujokaitį, Edviną Plaušinį, Joną Šareiką bei Martyną Miliūną.

Dėkota pirmininkui

Renginyje taip pat buvo pasveikintas gausus būrys rajono agronomų, švenčiančių jubiliejus, daug padėkos žodžių išsakyta ir rajono agronomų asociacijos pirmininkui R. Pukinskui, sugebančiam puikiai suburti savos profesijos žmones, praeitais metais šventusiam 60-ies metų jubiliejų. Prie sveikinimų prisidėjo ir svečias iš Šilalės – agronomas Stasys Skalauskas, kuris priminė, kad A. Stulginskis yra kilęs iš Šilalės rajono, todėl šilališkiai jo vardu pavadino miesto parką.

 S. Skalauską, kaip agronomą, neramina, kad kai kurie Lietuvos ūkininkai raundapu purškia baigiančius bręsti javus.

Susirinkime taip pat buvo nuspręsta siūlyti agronomui Henrikui Zarembai suteikti LAS Garbės nario vardą ir dar kartą teikti jo kandidatūrą dėl Šakių garbės piliečio vardo suteikimo.

Renginį vainikavo susitikimas su Kovo 11-osios akto signataru, rašytoju Kaziu Saja.