Rajono ūkininkus į sąjungą telkiantis Rimantas Valiukas į savivaldybę pasikvietė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (toliau LJŪJS) pirmininką Vytautą Buivydą. Šiuo metu rajone nėra atskiros organizacijos, kuri vienytų jaunuosius ūkininkus, tad keletą metų juos kuruoja Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Valiukas.

R. Valiuko tikslas – kad jaunieji ūkininkai burtųsi po LJŪJS sparnu, nes taip jiems patiems būtų tik į naudą. Anot R. Valiuko, kažkada jaunuosius ūkininkus į sąjungą telkė Laima Kamaitienė, bet, jai išėjus gyventi į kitą rajoną, ūkininkai liko be vado ir organizacijos.

Kovoja už jaunųjų ūkininkų teises

 Apie tai, kad aktyvūs LJŪJS nariai kovoja už jaunųjų ūkininkų teises Žemės ūkio ministerijoje, ir apie kitus nuveiktus sąjungos darbus pasakojo į Šakius atvykęs jaunasis ūkininkas ir sąjungos pirmininkas V. Buivydas. Anot V. Buivydo, pagrindinė jų sąjungos misija – kovoti už jaunųjų ūkininkų teises Seime ir Žemės ūkio ministerijoje ir neleisti politikams užmiršti, kad jie yra (pats pirmininkas nepriklauso jokiai partijai). Kaip pavyzdį pirmininkas mini jaunuosius ūkininkus 2016 m. ištikusią situaciją, kai palyginti lengvomis sąlygomis jie galėjo teikti paraiškas paramai gauti, todėl per tūkstantį Lietuvos ūkininkų pateikę paraiškas liko ant ledo - neužteko pinigų.

„Tad šį atvejį mes ministerijai primename kas kartą, kai tik kalba pasisuka apie paramą, kad tokių atvejų negali būti“, – sako LJŪJS pirmininkas V. Buivydas.

Antradienį savivaldybės salėje susibūrusius kelis mūsų rajono jaunuosius ūkininkus pirmininkas kvietė nepraleisti progos ir pasinaudoti naujomis paramos programomis, kurios skirtos naujų ūkių įsikūrimui ir jau įsikūrusių ūkių technikos modernizavimui. Sąjungos vadovas apgailestauja, kad  Lietuvoje yra vos 12 proc. jaunųjų ūkininkų, o ir iš tų pačių dar didelė dalis vadinamųjų „sofos ūkininkų“, kurie patys nedirba, tik yra įforminti kaip ūkininkai, o realybėje tą žemę dirba jų tėvai, kiti giminaičiai arba netgi stambios žemės ūkio bendrovės, kurios taip pat, prisidengusios jaunųjų ūkininkų statusu, nesibodi gauti jiems skirtą paramą.

„Dabar mūsų sąjunga pasiekė, kad iš paramos lėšų būtų galima pirkti ne tik naują techniką, bet ir dėvėtą, tinkamą naudoti. Ši mūsų organizacijos parvežta žinia į Lietuvą iš užsienio (taip daro kitos valstybės) pernai sukėlė didžiulį ažiotažą, kai pardavėjai bėgo netgi pas ministrą, kad tokių lengvatų Lietuvoje jauniesiems ūkininkams nebūtų taikoma. Taip pat smarkiai dirbame ties tuo klausimu, kad teikiant paraiškas paramai gauti būtų mažinamas biurokratizmas. Dabar Nacionalinė mokėjimo agentūra garsiai rėkia, kad nespėja patikrinti visas paraiškas, bet aš sakau – palaukit, jūs patys sukuriat tas sudėtingas biurokratines sąlygas, ne kas kitas“, – dėsto apie neseniai nuveiktus darbus V. Buivydas.

Atlikti skaičiavimai

Svečias sako, kad artimiausi jų sąjungos planai yra sudaryti alternatyvaus ūkininkavimo perspektyvų skaičiavimus. Ūkininkauti ir pelną turėti galima ne tik užsiimant augalininkyste arba galvijų auginimu, tačiau yra daug pelningesnių sektorių.

„Kiek ir kokią kultūrą lietuviai augindami gali pasiekti didesnių rezultatų? Pasirodo, esame ketvirti nuo galo Europos Sąjungoje pagal pagaminamą produkciją. Vizualiai matome kitą vaizdą – ūkiai dideli, stambūs, modernūs, šiuolaikiški. Kodėl investavus tiek milijardų į mūsų šalies ūkius nuo 2004 m. esame ketvirti nuo galo ir kodėl niekas apie tai nekalba? Pradėjus gilintis paaiškėjo, kad didžiąją dalį paramos buvo visą laiką skiriama grūdininkystės ūkiams“, – aiškina svečias.

Anot V. Buivydo, tai yra klaidinga praktika, nes įsikurti naujiems ūkiams jau nėra šansų – visa žemė jau išgraibstyta stambių ūkininkų. Todėl jų organizacija atlieka skaičiavimus, kokias žemės ūkio šakas pasiūlyti jauniesiems ūkininkams, kur nereikėtų turėti tūkstančių hektarų žemės.

„Jeigu grūdininkystės ūkis iš hektaro vidutiniškai prikulia, sakykim, 8 tonas grūdų, jas pardavęs gaus preliminariai 1 tūkst. 700 eurų pajamų, tai, palyginus su gamyboje pirmaujančia Olandija, jie gauna iš hektaro 13 tūkst. eurų pajamų. Tai kiek mes grūdų turime priauginti, kad pasiektume tokias pajamas?“ – retoriškai klausia jaunųjų ūkininkų vedlys.

V. Buivydas čia pat pateikia konkrečius skaičius, kokias pajamas galima gauti auginant kitas kultūras – braškes, šilauoges, šiltnamines daržoves ir kita.

„Auginat šilauoges galima gauti nuo 20 iki 40 tūkst. eurų pajamų. Deja, šie verslai pas mus nėra skatinami“, – sako LJŪJS pirmininkas.

Užsibrėžtas tikslas

Anot sąjungos pirmininko, dabar jų organizacija deda pastangas, kad Lietuvoje būtų leidžiamos auginti medicininės kanapės.

„Daugeliui medicininės kanapės asocijuojasi su narkotikais, bet tai yra pagrindinis vaistas ir nuo vėžinių susirgimų. Dėl to jos didžiojoje dalyje Europos jau leidžiamos naudoti medicininiais tikslais. O mes norime, kad mūsų šalyje jos būtų leidžiamos ne tik naudoti, bet ir auginti, nes iš vieno jų hektaro galima gauti 100 tūkst. eurų pajamų“, – sako V. Buivydas.

Pirmininkas sako, kad medicininių kanapių auginimui yra tam tikri specifiniai reikalavimai tose šalyse, kur jos jau auginamos, bet tie reikalavimai yra įgyvendinami. Tačiau, anot V. Buivydo, Lietuvoje medicininės kanapės dar tik svajonė, bet ne realybė.

Tai, kad ši sąjunga yra reikalinga ir naudinga patiems jauniesiems ūkininkams, pirmininkas pateikė ne vieną pavyzdį. Į LJŪJS sąjungą ūkininkai įstoja tada, kai patys ūkininkaudami susiduria su įvairiomis problemomis – rašydami projektus, prašydami paramos. Ieškodami atsakymų į svarbius klausimus, ieško bendraminčių ir stoja į šią sąjungą, vėliau noriai dalinasi savo karčia patirtimi su kitais, dar tik pradedančiais ar svarstančiais ūkininkauti.

„Mano tikslas šioje organizacijoje vienas – kad paramos sklaida būtų kuo didesnė ir kad jaunimas kaime turėtų kuo geresnes sąlygas kažką daryti, kurti, dirbti, bet ne dirbtinai, o iš tikrųjų“, – aiškina pirmininkas.

LJŪJS sąjunga dabar turi 500 narių, tačiau iš jų aktyvių per visą šalį yra vos du šimtai. Kaip juokauja pats sąjungos vadovas, socialiniuose tinkluose pasekėjų jų organizacija turi per 5 tūkst. Mūsų rajone yra registruojama daugiau kaip 400 jaunųjų ūkininkų, kuriems nuo 18 iki 40 metų, tačiau kiek iš jų yra ne „sofos ūkininkų“, sunku pasakyti. Taip pat kol kas dar lieka atviras klausimas, kiek mūsų rajono jaunųjų ūkininkų panorės stoti į jau suburtą LJŪJS sąjungą.