Nuo kovo 4 d. smulkieji rajono kiaulių augintojai (auginantys nuo 1 iki 100 kiaulių) galės teikti paraiškas Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) valstybės paramai gauti. Taip yra skatinama smulkiuosius ūkius atsisakyti kiaulininkystės, keičiant ją į kitų gyvūnų laikymą, arba įsigyti biosaugos priemonių, kurios padėtų apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro smulkiuose ūkiuose.

 

Tokią 1 tūkst. 500 eurų paramą misterija smulkiesiems ūkiams pasiūlė dar pernai rugpjūtį. Šįmet nauja yra tai, kad pinigų suma yra didinama iki 2 tūkst. eurų ir ja galima pasinaudoti ne iš karto, o išskaidant į kelias dalis, kai kas metai pasiimama po 500 eurų. Tokias naujienas žemdirbiams pranešė su ūkininkais rajone susitikęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Anot ministro, Lietuva su afrikiniu kiaulių maru kovoja „minkštuoju“ būdu, t. y. neliepia drastiškai išpjauti kiaulių maro užkrėstose zonose, kaip tai daroma kitose valstybėse – Belgijoje, Čekijoje, tačiau padėti žmonėms apsaugoti arba likviduoti savo ūkius yra būtina. Ministras pripažįsta, kad pernai 1 tūkst. 500 eurų paramos priemonė buvo pristatyta žmonėms gan vėlai (rugpjūtį), todėl ja daug kas nesuskubo pasinaudoti. Mūsų rajone buvo keturi žmonės, kurie kreipėsi į žemės ūkio specialistus savivaldybėje, kad nori pasinaudoti šia parama. Tad ministerija šiais metais padarė pakeitimus – paramos paraiškas galima teikti nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Parama yra skirta tiems, kurie nori iš viso atsisakyti auginti kiaules (pasinaudoję parama įsipareigoja neauginti jų trejus metus) ir keisti jas kitais ūkiniais gyvūnais arba lieka prie kiaulių auginimo, bet skiria daug dėmesio biosaugos priemonėms ūkyje įrengti. Kaip sako ministras, Europos Sąjungos komisija apskritai suka galvas, ką daryti su šita problema, nes jeigu maras ir toliau bus nesuvaldomas, jei būtų uždraustas kiaulienos eksportas – tai kai kurioms valstybėms narėms būtų pražūtingas ekonominis smūgis.

Taip pat ministerija keičia taisykles dėl vilkų padarytos žalos atlyginimo. Nuo šiol kompensacija bus tokia, kiek vertas vilko paskerstas gyvulys, atsižvelgiant į jo veislę ir kitus niuansus, to anksčiau nebuvo. Anot ministro, tai turėtų paskatinti gyventojus aktyviau deklaruoti vilkų paskerstus gyvulius. Šie skaičiai, kiek kasmet yra papjauta naminių gyvulių, labai svarbūs, kai pasisuka kalba apie medžiojamų vilkų kvotų nustatymą.

„Aplinkos ministerija mojuoja mums prieš nosį deklaruotų papjautų ūkinių gyvūnų skaičius – žiūrėkit, vilkų nėra daug, nes gyvūnų papjauta mažai, o realybė yra visai kitokia“, – sako ministras.

Be to, ministerija keičia tvarką dėl vilkų pajautų ūkinių gyvūnų utilizavimo. Nuo šiol gyventojai turės galimybę vilkų paskerstus gyvulius ne į utilizavimo įmones pristatyti, bet deklaruoti atvejį kaip išskirtinį – išsikvietę veterinarijos specialistą deklaruoti faktą bei gyvulius utilizuoti vietoje. Pasak ministro, brangus utilizavimo procesas, kai gyventojams tekdavo kviestis specialistus, kad išvežtų gyvūną, atgrasė juos nuo noro deklaruoti paskerstus gyvulius, nes iš tos kompensacijos nekas telikdavo, kai susimokėdavo už utilizavimo paslaugas. Tikimasi, kad šios dvi naujovės paskatins gyventojus aktyviau kreiptis dėl vilkų padarytos žalos atlyginimo.

„Draugo“ inf.