Verslininko negąsdina nei plėtra, nei kaimas

bybartas plyniai
Verslininkas Tadas Bybartas ne tik šlepetes siuva, bet ir pats atlieka visus patalpų remonto darbus bei sako, kad gamyba erdvesnėse patalpose prasidės dar šiais metais. D. Pavalkio nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Lukšietis Tada Bybartas šlepetes siuva bene penkmetį, yra įregistravęs mažąją bendriją (MB) „Šlepetija“, Lukšiuose veikia ir parduotuvė, o dabar Plyniuose verslininkas įsirenginėja didesnes, erdvesnes gamybines patalpas, kad galėtų gaminti greičiau, daugiau, žinoma, ir patogiau.
 
Planuoja įsikelti dar šiemet

T. Bybartas pasakoja, kad dabar tenka dirbti nedideliame, gal 12–14 kvadratų kambarėlyje, tad tenka spaustis – vienoje patalpoje sudėtos šlepetės, burzgia siuvimo mašina, čia pat tenka tvarkyti reikalus kompiuteriu ar su klientu bendrauti telefonu. Idėjų ir entuziazmo nestokojantis lukšietis prieš kurį laiką įsigijo nenaudojamas, gana apleistas buvusio kultūrnamio patalpas Plyniuose (apie 100 kv. m). Nuo vasaros prasidėjo intensyvesni remonto darbai ir nors patalpos dar neįrengtos, be durų, apdailos, T. Bybartas sako: „Įsikelsime dar šiemet.“

„O kas čia likę... Didžiausi darbai padaryti, antradienį atvažiuoja katilas, kaminas yra“, – darbus vardija T. Bybartas, aprodydamas ir patalpą, kur bus jo darbo kabinetas.

Jis juokauja, kad pagaliau direktorius turės savo kampą, kur netrukdomas galės tvarkyti reikalus.

Numatytos ir buitinės patalpos, kur bus įrengta nedidelė virtuvėlė, dušas, tualetas. Reiktų paminėti, kad visus remonto darbus daro ne samdyti darbuotojai, o pats šlepečių karaliumi dažnai pristatomas lukšietis.

„Tik nebetonavau, o šiaip ir šildomas grindis vedžiojau, nuotekas įsivedžiau, blokelius mūrijau, balkius keičiau“, – pasakoja universalumu stebinantis pašnekovas ir skaičiuoja, kad ką kitur būtų sumokėjęs už kelerių metų nuomą, čia susitvarkys ir turės savo.

Planuoja tilpti į 10 tūkst. eurų

Kad užsidirbtų papildomų pinigų, T. Bybartas du mėnesius dirbo Norvegijoje, kur yra geriau žinomas kaip mechanikas – svečioje šalyje tvarkė traktorius. Beje, darbas užsienyje jam taip pat ne naujiena, nes dar prieš verslo pradžią yra ir apelsinus Ispanijoje skynęs, ir patalpas Berlyne įrenginėjęs...

„Aš toks esu, kad turiu turėti atsargai, negaliu gyventi tik šia diena. Be to, esu ir paskolą paėmęs, reikės galvoti apie atidavimą“, – dėsto T. Bybartas.

Be to, žinant, kiek kainuoja remontai, sako, pirmiau norėjęs turėti kišenėje, kad jaustųsi užtikrintai. Suprantama, svarsto jis, kad darbus atliekant pačiam taip pat nemažai susitaupo ir išduoda, kad „su viskuo į 10 tūkst. turėtų tilpti“.

Būtent taupumo sumetimais ir patalpas įsigijo ne kur nors Lukšiuose, o atokiau.

„O koks skirtumas, kur man dirbti. Finansiškai tai nebuvo didelė investicija. Daugelis užsakymų internetu, be to, Lukšiuose parduotuvė liks, čia vyks tik gamyba“, – sako pašnekovas.

Planų netrūksta

Ateities planų bei vizijų jam taip pat netrūksta. Kalbėdamas apie pastatą svarsto, kad galbūt kitais metais pavyks pakeisti stogą, apšiltinti. Žinoma, nori didinti ir užsakymų skaičių, tad pirmiausiai įsikūręs naujose patalpose ketina ieškoti vadybininko. Būtent užsakymų tvarkyme, apskritai marketinge pagalbos reikėtų daugiausiai.

„Visko jau ir nesuspėju, bet jei neturiu veiklos, nervinuosi, nes negaliu nieko neveikti“, – tikina jaunasis verslininkas.

Šiuo metu daugiausiai šlepetes siuva mama, sukerpa tėvas, tenka ir pačiam prisidėti, tad ateityje, jei viskas klostysis sėkmingai, sako įdarbintų ir kitų darbuotojų. Yra planų įsigyti ir dar vieną siuvimo mašiną, nors apkritai šiuo metu turi visą reikiamą įrangą.

„Dabar turime užsakymą apie 90 porų. Noriu, kad tokių užsakymų būtų nuolat“, – išduoda „Šlepetijos“ įkūrėjas, kurio asortimente daugybė įvairių odinių, lininių, kailinių šlepečių, kurios gali būti siuvinėtos, vardinės ar sukurtos pagal kliento viziją.

Nors „Šlepetijos“ produkciją mėgsta ir mūsų rajono gyventojai, visgi daugiausiai pirkėjų yra iš kitų Lietuvos miestų, net užsienio.

Galiausiai klausiu, ar dabar, kai daug kas bijo rizikuoti, investuoti, pačiam T. Bybartui nebaugu nerti į platesnius vandenis. Tačiau entuziazmo nestokojantis vyriškis net nesupranta mano klausimo ir juokauja: „Juk eidamas į tualetą negalvoji, kad tau nepasiseks. Čia tas pats.“

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.