Vis labiau artėjant rinkimams į Seimą, penktadienį savivaldybės tarybos posėdžių salėje Kauno prekybos, pramonės (KPP) ir amatų rūmų atstovybė bei Šakių verslo klubas kandidatus Sūduvos šiaurinėje apygardoje pakvietė į Verslo debatus, kad galėtų įvertinti, kuri politinė jėga į rinkimus eina su versliausia programa bei kuris kandidatas Seime geriausiai atstovautų verslo bendruomenės interesams.

Kaip ir pirmadienį organizuotuose „Žinau, ką renku“ debatuose, taip ir šiuose dalyvauti buvo pakviesti visi aštuoni kandidatai, tačiau du iš jų – Paulius Leita (Laisvės partija) ir Gediminas Petraška (Krikščionių sąjunga) – apie nedalyvavimą pranešė anksčiau, Raminta Jakelaitienė (Lietuvos socialdemokratai) susiklosčius nepalankioms asmeninėms aplinkybėms, kad nedalyvaus, atsiprašė prieš keletą minučių iki renginio, o Virginijus Šmigelskas (Lietuvos socialdemokratų darbo partija) prie jau susirinkusių kolegų Redos Kneizevičienės (Liberalų sąjūdis), Ričardo Lekavičiaus (Darbo partija), Giedriaus Surplio (Lietuvos valstiečiai ir žalieji) ir Irenos Haase (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) prisijungė šiek tiek vėluodamas.

Pirmiausiai į kandidatus bei svečius kreipėsi KPP ir amatų rūmų Šakių atstovybės vadovas, verslininkas Arūnas Tarnauskas. Jis kalbėjo, kad rūmai, vykdydami savo misiją telkti ir atstovauti verslo bendruomenei svaraus augimo ir visuomenės tobulėjimo labui, be kitų veiklų, šiemet nori aktyviai dalyvauti rinkimų procese – visi penki regioniniai rūmai per asociaciją parengė Prekybos pramonės ir amatų rūmų vertybių programą, su kuria buvo supažindinti partijų lyderiai, kandidatai į Seimą. Verslo bendruomenė, norėdama išgirsti, ko gali tikėtis iš būsimų Seimo narių, susitikimus organizavo ir kituose miestuose. Kitur debatuose dalyvavo ir partijų lyderiai bei atstovai, Šakiuose žiūrovų gretos nebuvo itin gausios – renginyje dalyvavo iki 20 dalyvių, didžioji dalis – verslininkai. Verslo debatai buvo transliuojami tiesiogiai „Youtube“ kanalu, iki pirmadienio ryto jie buvo peržiūrėti 97 kartus. Palyginimui galima paminėti, kad „Žinau, ką renku“ debatai jau susilaukė daugiau nei 4 tūkst. peržiūrų. Tikriausiai tuo nereikėtų stebėtis, nes Verslo debatai buvo orientuoti į konkrečią bendruomenės dalį, ir nors nemaža dalis visuomenės gerovės ir priklauso nuo sėkmingo verslo, visgi mokestiniai ir kiti su verslu susiję klausimai dažnam eiliniam piliečiui yra kietas riešutėlis, retai tuo domimasi.

Pirmiausiai kandidatai turėjo prisistatyti, jų prašyta tai daryti ne kuo plačiau, o nurodyti sąsajas su verslu, vertybines nuostatas, kurios taip pat atsispindėtų būtent verslo atžvilgiu. Vėliau kiekvienas iš kandidatų atsakinėjo į iš anksto pateiktus klausimus pagal Prekybos pramonės ir amatų rūmų vertybių programą. Pavyzdžiui, teirautasi, kokiomis konkrečiomis priemonėmis kandidatas siūlytų mažinti regionų netolygumus ir skatintų Šakių rajono, išsidėsčiusio tarp stiprių Kauno ir Marijampolės centrų, ekonominę raidą. Domėtasi, kokioms investicijoms, vietinėms ar išorinėms, įskaitant užsienio, kandidatai siūlytų teikti prioritetą Šakių rajone, kokias mokesčių politikos nestabilumo priežastis mato, teirautasi, kas galėtų padidinti valdžios ir verslo asocijuotų struktūrų partnerystę ir pan.

Visgi kur kas daugiau nei minėtais klausimais kandidatai sukruto diskutuoti, kai jų renginio moderatorė, Šakių verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė pasiteiravo, kokių veiklos ribojimų jie imtųsi, kokias verslo pagalbos priemones siūlytų verslui kalbant apie sudėtingėjančią epidemiologinę situaciją. Bene kategoriškiausia buvo R. Lekavičiaus nuomonė, kuris ligą įvardijo cirku, teigė, jog žmonės yra be reikalo įgąsdinti. Su tuo nesutiko nei I. Haase, nei G. Surplys. Jie laikėsi pozicijos, kad su ligomis juokauti nereikėtų, atkreipė dėmesį, jog su Covid-19 kovojama ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Kad piliečių nereikėtų „gąsdinti lavonais“ pasisakė R. Kneizevičienė, V. Šmigelskas sutiko, kad situacija suvaldyta gerai, bet problemų irgi yra.Visi buvo gana dosnūs pasiūlymų, ką reikėtų daryti geriau, kad verslas atsigautų, kokias patrauklias priemones jie siūlytų, kad jos greičiau pasiektų paramos gavėjus ir pan. Apskritai daug klausimų buvo apie mokesčių didinimą, tačiau nė vienas iš kandidatų jų kėlimo nežadėjo, priešingai, visi mažintų, lėšas trauktų iš šešėlio, o jeigu jie ir didėtų, tai esą būtų „tikslūs bei prognozuojami“ ir pan. Renginio metu buvo galima išgirsti nemažai pasišpilkavimo tarp I. Haase ir G. Surplio, kurie nevengė aptarti politinių viražų, pasiaiškinti, kiek įgali, gera ar negera yra valdančioji dauguma. Vienas iš klausimų buvo ir apie laisvą ekonominę zoną, tačiau kandidatai labiau sutiko, kad ji nepatraukli, nei pasiūlė konkrečias priemones, kaip tą patrauklumą padidinti.

Štai salėje sėdinčiam Šakių kultūros centro direktoriui ir LVŽS Šakių skyriaus pirmininko pavaduotojui Raimondui Januševičiui užkliuvo, kad „antri debatai nei administracijos direktoriaus, nei padėjėjų nėra. Toks vaizdas, kad jūs neįdomūs“, tad domėjosi, kaip būsimas Seimo narys įsivaizduoja bendrą darbą su savivaldybės administracija, meru. R. Kneizevičienė pabrėžė, kad Seimo nario ir tarybos, mero komunikavimas neišvengiamas, tad ji sėstųsi prie bendro stalo ir ieškotų geriausio sprendimo. V. Šmigelskas svarstė: arba merui neįdomu, ką šneka kandidatai, arba jis, kandidato nuomone, įsitikinęs akivaizdžia vieno iš kandidatų pergale. Visgi būdų dirbti jis matytų ir be mero palaikymo, priminė, kad bendradarbiavimą apibrėžia ir įstatymai. I. Haase pabrėžė, kad vertinti, kodėl jų nėra, nereikėtų, be to, dalyvauti renginy, anot jos, ir neprivalo, galbūt juos stebi ar peržiūrės įrašą vėliau. R. Lekavičius teigė, kad Seimo narys turėtų vienyti visas jėgas ir bendradarbiauti ne tik su rajono valdžia. G. Surplys teigė, jog į šią kovą žiūri kaip į šachmatų partiją ir kažkas, rinkėjų sprendimu, bus laimėtojas, kažkas pralaimės. Viltasi, kad ir po rinkimų visi kandidatai galėtų panaudoti savo gebėjimus dirbti krašto gerovės labui, nes kiekvienas yra geras tam tikros srities specialistas.