Šakių krašte vandens telkiniais, kuriuose būtų galima šiltuoju metų laikų išsimaudyti, negalime pasigirti. Gal todėl žmonės kreipėsi į redakciją dėl Girėnų tvenkinio, kad šis, jų žodžiais, šiuo metu apžėlęs krūmais. Tvenkinį nuomojantis Raimundas Mureika tvirtina norintis tvenkinį išsaugoti, įrengti rekreacines zonas, tačiau tam reikia laiko bei, pasak R. Mureikos, visuomenės bendro intereso.

Antradienį susitinkam su R. Mureika prie Girėnų tvenkinio nuo Ežero g. pusės. Čia atsiradusi maudymosi vieta – tai greta ežero gyvenančio Juozo Jonuškos iniciatyva. Vyriškis pasakojo – karštomis vasaros dienomis čia ateina išsimaudyti išties daug žmonių. Todėl jis ne kartą yra pasirūpinęs, kad ir smėlio atsirastų, susidėję keliese girėniškiai už savo lėšas perka. Sako, anksčiau dar Šakių seniūnas paprašytas atveždavo. O prie maudymosi vietos pakrantes pats Juozas apipjauna. Jis pasakojo, kad Girėnų tvenkinys taip ir neturėjo nuolatinio šeimininko, nuomodavo vienas kitas asmuo ar organizacija.

Šiuo metu Girėnų tvenkinį (7 ha), tiksliau, žūklės plotą yra išsinuomojęs R. Mureika. Pasiteiravus, ką manantis apie žmonių nusiskundimus dėl apleistų pakrančių, R. Mureika atsakė, kad pakrančių priežiūra jam į nuomos sąlygas neįeina, juolab kad dalis teritorijos yra privati nuosavybė.

„Mano tikslas išsinuomojant šį vandens telkinį buvo jį išsaugoti. Buvo pagarsinta, kad Šakių rajone bešeimininkes užtvankas, tarp jų ir Girėnų, reikia griauti, atstatyti natūralią upės vagą. Bet taip būtų paliktas iš Girėnų tvenkinio tik pelkynas. Aš čia užaugęs, todėl nutariau Girėnų tvenkinį išsaugoti“, – kalbėjo R. Mureika.

Kartu su vandens telkinio nuomininku bei J. Jonuška einame aplink Girėnų tvenkinį. Pirmiausiai prieiname vieną iš hidrotechnikos statinių  – užtvanką. Įdomu tai, kad šis įrenginys priklauso kitiems asmenims. R. Mureika ir J. Jonuška rodo, kad užtvankos būklė yra kritinė, šiai įgriuvus, visas tvenkinio vanduo tiesiog ištekėtų. J. Jonuška prisiminė, kad anksčiau yra kažkas bandę vandenį nuleisti, mat užtvindavo ūkininkų laukai. Vyriškiai pasakojo, kad griūvant „Taikos“ kolūkiui, kuriam ir priklausė kažkada Girėnų tvenkinys, už kolūkinius pajus užtvanką ir tiltą įsigijo du asmenys. Tad, R. Mureikos nuomone, teritoriją apie hidrotechninius statinius turėtų tvarkyti, šienauti jų savininkai.

„Manau, tuos statinius – užtvanką ir tiltą – turėtų perimti savivaldybė, mat jie nėra niekur iki šiol registruoti kone 30 metų. Nuo tarybinių laikų su užtvanka niekas nedaryta, – svarstė R. Mureika. – Kad aš perimčiau užtvanką? Reiktų jos sutvarkymui investuoti apie 20 tūkst. eurų...“


Girėnų tvenkinio pašonėje gyvenantis Juozas Jonuška (kairėje) tik gyrė naująjį tvenkinio nuomininką, kad šis pagaliau juo rūpintis pradėjo, o Raimundo Mureikos tvirtinimu, pakrančių teritorijas turi nupjauti ir sklypų, besiribojančių su vandens telkiniu, bei hidrotechninių įrenginių, savininkai. D. Pavalkio nuotr.

Prieiname ir nuo Aržuolupių gatvės anksčiau buvusią maudyklos vietą, tiesa, ji niekada nebuvo oficialiai registruota. R. Mureika pabrėžė, kad prie vandens ribos prieina ne vieno gyventojo žemės sklypas, vienur atsakingi šeimininkai pakrantę nusišienauja.

Prieiname ir minimą tiltą per tvenkinį, per jį patenkame į pusiasalį (0,32 ha ). Šis siauru sausumos ruožu sujungtas su vakariniu krantu, o tilteliu – su pietrytiniu krantu. Minėtas tiltas taip pat prastos būklės.

„Norėčiau šią vandens telkinio vietą taip pat išvalyti, kadangi žuvų migracijai ši vieta jau gana užpelkėjusi“, – sako R. Mureika.

J. Jonuška su nostalgija prisimena Girėnų tvenkinio salelėje vykusias gražias Joninių šventes. Teiraujamės vyrų – gal pavyktų visiems surėmus pečius sutvarkyti tą salelę?

Girėniškiams pasakojame apie lukšiečių pavyzdį, kaip visa bendruomenė, entuziasto Gintauto Linarto suburta, sutvarkė Lukšių tvenkinio pakrantes.

R. Mureikos tvirtinimu, jis kvietė girėniškius į talkas, tačiau atėjo vos keli. Tad tvenkinio nuomininkas kol kas savo lėšomis, kiek išgali, žiemą, užšalus tvenkiniui, valo, šalina pakrantės krūmus. Pašalino pavojingus medžius.

„Kreipiausi dėl pakrančių gilinimo ir valymo. Gavau leidimus iš geologijos tarnybos, padaviau prašymą į Aplinkos ministeriją, kol kas laukiu atsakymo. Planuoju ateityje, šiek tiek išvalius pakrantes, sukelti krantus, tuomet galbūt padaryti takus aplink ežerą, nes dabar ežeras dažnai patvinsta“, – ateities planais dalijosi R. Mureika.

Girėnų tvenkinio nuomininkas rūpinasi ir jo įžuvinimu, sako, kad tenka rinkti žvejų, poilsiautojų paliktas šiukšles.

„Saloje įrengiau lauko tualetą. Žiūriu – jau durys išdaužytos, – rodo R. Mureika ir priduria: – Galbūt taip žmonėms atrodo, kad išsinuomojai tvenkinį, tai čia tik imi europinius pinigus... Bet tvenkinio tvarkymui naudojamos tik asmeninės lėšos, tvarkau, kiek galiu, turėdamas laisvą minutę nuo darbo. Nesurenkami čia dideli pinigai ir iš žvejų.“

J. Jonuška stebisi žmonių požiūriu, sako, kad  būtent R. Mureika ėmė tvenkiniu rūpintis, o žmonės tuoj prikibo.

„Manau, reiktų susėsti prie apvalaus stalo tiek man, tiek užtvankos savininkams, bendruomenei, savivaldybės atstovams. Tuomet galime galbūt kažką bendrom jėgom daugiau nuveikti dėl Girėnų tvenkinio“, – įsitikinęs R. Mureika.

Dėl minėtos užtvankos susisiekiame su vienu iš savininkų –  Rimantu Valiuku.

„Jau vieną kartą, savivaldybėje dirbant Vilkauskui, Girėnų tvenkinį, neišsiaiškinę, kad mes jau buvom įrenginių šeimininkai, paėmė visuomenės poreikiams. Kaip bešeimininkį ežerą.Anksčiau planavau Girėnų tvenkinį įsigyti, tačiau buvo sustabdyta ežerų privatizacija, – pasakojo R. Valiukas. – Taip ir kabo ta užtvanka. Mes iki šiol neįteisinom nei hidroįrenginių, nei pylimo. Nes iš mūsų juos paėmė. Taip, užtvanka buvo kažkada prakiurusi. Mums siūlė atiduoti ją savivaldybei. Tai jeigu mes pirkome, sakom, tai sumokėkit kažkiek mums.“

Girėnų tvenkinys įrengtas 1974 m. užtvenkus bevardį upelį (Siesarties intaką) 1 km nuo jo žiočių.

Taigi klausimas, kas turėtų tvarkyti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą, kuri šiuo metu daugelyje tvenkinio vietų apžėlusi krūmais lieka atviras.