Lukšių žemės ūkio bendrovės kolektyvas, vienijantis virš šimto žmonių, rinkosi paminėti trijų dešimtmečių bendrovės gyvavimo jubiliejų Zyplių dvare bei džiaugėsi, kad tai bene vienintelė proga per tiek metų, kai visiems pavyko susirinkti draugėn. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Lukšių žemės ūkio bendrovei šie metai reikšmingi – minima 30-ies metų sėkmingos veiklos sukaktis. Kalbintas bendrovės direktorius Kastytis Krištolaitis sako, kad tik sąžiningo ir kruopštaus bendrovės darbuotojų darbo dėka gali didžiuotis ir švęsti šį jubiliejų.
Bendrovė – tęstinumas
Lukšių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) veiklą pradėjo 1992 m. Bendrovėje dirba daugiau kaip 100 darbuotojų, daugelis jų – vietiniai Lukšių miestelio gyventojai. Susitikimo su bendrovės vadovu K. Krikštolaičiu metu šis pasidžiaugė, kad beveik pusė darbuotojų čia dirba 30 ir daugiau metų.
„Pagarba ir padėka jiems. Čia dirbo mūsų tėvai, dirbame mes, o kai kieno jau ir vaikai“, – pokalbį pradeda bendrovės vadovas.
Lukšių ŽŪB administracinis pastatas ir mechaninės dirbtuvės – vos kilometras nuo Lukšių miestelio. Čia susitinkame su bendrovės vadovu ir prašome prisiminti jos veiklos pradžią.
Anot K. Krištolaičio, Lietuvoje visa žemės ūkio struktūra po Nepriklausomybės atkūrimo formavosi iš naujo, kūrėsi ne tik ūkininkų ūkiai, bet ir žemės ūkio bendrovės. 1992m. spalio 30 d. buvo įregistruota ir Lukšių ŽŪB.
„Be abejo, bendrovė tai nėra jokia naujai įkurta įmonė, o kaip tęstinumas kolūkio. Po 1991 m. politinio virsmo prasidėjo žemės ir valstybinių ūkių privatizacija. Nuosavybė buvo padalinta ūkio dirbantiesiems pagal nustatytus kriterijus. Taip ir Lukšiuose. Tiesa, kai kurie žmonės nusprendė ūkininkauti savarankiškai – kūrėsi individualūs ūkininkų ūkiai. Kiti nutarė nesiskirstyti ir ūkininkauti bendrai – žemės ūkio bendrovėje, – priminė K. Krištolaitis. – Vis dėlto anuomet į tą neišsidraskiusį darinį buvo žiūrima kaip į kolūkinį paveldą, todėl iš pradžių leido registruoti laikinąją žemės ūkio įmonę, o 1992m. spalį jau leido registruoti kaip Lukšių ŽŪB, kurios vadovas buvo Juozas Puodžiukaitis.“
K. Krištolaitis atvirauja, kad nors tame „kolūkių virsme“ ir nedalyvavo, procesą stebėjo tik kaip studentas, atliekantis praktiką, tačiau jau su Lukšių ŽŪB žengia nuo pat jos įsikūrimo pradžios, mat 1992 m. rugpjūtį atėjo dirbti po studijų Lietuvos veterinarijos akademijoje jau kaip veterinarijos gydytojas.
„Ir tuomet prasideda ekonominiai sunkumai. Tas laikas tuomet buvo toks neapibrėžtas ir visuomet galvojama, kad toks vienetas, kaip bendrovė, neišgyvens. Bet ėjo metai, žmonės dirbo, neišsiskirstė“, – pasakoja dabartinis bendrovės vadovas.
Tuomet pagrindinė bendrovės veikla taip pat buvo gyvulininkystė ir augalininkystė, tik, pasak K. Krištolaičio, apimtis žymiai didesnė, ypač auginamu gyvulių skaičiumi: Lepšiuose buvo auginamos kiaulės, Bartkynėje – telyčios, beveik tūkstantis penimų galvijų Miliškiuose.
„Turėjom iki pusantro šimto paršavedžių, per metus parduodavom iki pusantro tūkstančio bekonų. Visas tabūnas arklių pakelėje ganydavosi, – prisiminimais dalijasi pašnekovas. – Bendrovėje dirbo apie 350 darbuotojų, apie tūkstantis pajininkų.“
Naujas etapas
A. Krištolaitis primena, kad nuo 2000 m. keičiasi bendrovės vadovas, juo išrenkamas šviesios atminties Jonas Pranaitis. Tuomet ūkis išsigrynina veiklas – atsisakoma penimų galvijų, nutraukiamas ir kiaulių auginimas. Prioritetine ūkio kryptimi pasirinkta augalininkystė ir pieno gamyba.
Nuo 2002 m. bendrovė įgyvendina du SAPARD paramos projektus, planuoja įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas: orientuotasi į efektyvesnį mėšlo tvarkymą, pereinama prie palaido karvių laikymo būdo Lauciškių fermoje, vėliau atnaujinama žemės ūkio technikos bazė ir kita.
„Tuomet jau atsiranda tokia šviesa tunelio gale. Jau prasideda tikro žemės ūkio verslo užuomazgos. Einam į planingą, besidėliojantį ūkio gyvenimą. Ir smagiau dirbti darosi. Ir toliau naudojamės europiniais projektais“, – pasakoja bendrovės vadovas.
2003 m. bendrovės pajus įsigyja AB „Linas Agro“ (tuometinė „Linas ir viza“). Kaip sako K. Krištolaitis, su šia bendrove buvo susiklostę seni darbiniai kontaktai, „Linas ir viza“ buvo vieni solidžiausių produkcijos supirkėjų, tad vieni kitais pasitikėjo. Bendrovėje išsaugotos visos darbo vietos.
Ir toliau lukšiečiai įgyvendina projektus, rekonstruoja fermas, perkasi techniką, pasak K. Krištolaičio, iš „Linas Agro“ specialistų sulaukia vertingų konsultacijų.
Toliau plėtojama veikla ir siekiama rezultatų pienininkystėje ir augalininkystėje, bendrovėje lieka dirbti šimtas dirbančiųjų, paliekami du gamybos objektai – Girniai ir Lauciškiai.
„Kai išsigryninam prioritetus, lieka tik veiklos efektyvinimas“, – sako K. Krištolaitis, kuris prie bendrovės vairo stojo 2018 m.
Šiandien Lukšių ŽŪB daugiau kaip 3 tūkst. ha auginami kviečiai, žieminiai rapsai, salykliniai miežiai, pupos, kukurūzai grūdams ir silosui, žolynai šienainio gamybai. Šiuo metu ūkyje laikoma daugiau kaip 2 tūkst. galvijų, iš jų – per tūkstantį melžiamų karvių.
Ūkio plėtra
Lukšių ŽŪB yra tarp pažangiausių pieno ūkių Lietuvoje, iš karvės melžia per 12 tūkst. kg, tačiau ir šiemet, atsiimdamas „Pienės 2022“ apdovanojimą, K. Krištolaitis tvirtino, kad dirba ne dėl apdovanojimų, kad ūkio efektyvumą lemia darbštūs žmonės.
„Pienininkystei yra keliami labai aukšti reikalavimai. Čia dirbant negali būti klaidų. Turi susistyguoti ir kolektyvas, ir darbas. Kiekvienas turi suprasti, už ką yra atsakingas ir ką turi padaryti sąžiningai, laiku. Manau, kad mums pavyko tai susieti, jog gyvulininkystė ir augalininkystė eina kartu, tuomet ir turim gerą rezultatą, – įsitikinęs K. Krištolaitis ir šypsodamasis priduria: – Ūkyje dirba darbštūs žmonės, kompetentingi specialistai, o vadovas dažniausiai mėgaujasi rezultatu.“
Kalbėdamas apie augalininkystės sektorių, pašnekovas pasakojo, kad bendrovė atlieka dirvožemio tyrimus, vykdo tikslųjį tręšimą. Augalų apsaugos priemonės purškiamos savaeigiais purkštuvais. Bandomos neariminės technologijos.
Teiraujamės apie ūkio ateities planus. Pašnekovas užsimena, kad ateityje numatoma investuoti į efektyvesnį mėšlo tvarkymą, pieninių galvijų ūkyje Plyniuose statyti ir eksploatuoti biodujų jėgainę. K. Krištolaičio tvirtinimu, biodujų jėgainė bus kaip priemonė oro taršos ir kvapų mažinimui. Kalbėdamas apie didelio masto permainas ūkyje, tokias kaip robotizacija, sako, jog su tokiomis neskuba, juolab kad turi dirbančių žmonių. Pašnekovas dar kartą pabrėžia, kad tik jų pastangų ir supratingumo dėka ūkis turi puikius kokybiškus derlius, parduoda aukščiausios kokybės pieną ir visų bendro darbo rezultatai garsina Lukšių ŽŪB ir patį miestelį.
„Būkime ir toliau solidarūs, susitelkę, tikintys savo jėgomis, siekiantys geresnių rezultatų. Tegu visada lydi gera sveikata, puiki nuotaika, sėkmė ir mokėjimas džiaugtis pasiekimais. Didžiuokimės tuo, ką kartu kuriame“, – bendrovės darbuotojams linkėjo K. Krištolaitis.
„Pagarba ir padėka jiems. Čia dirbo mūsų tėvai, dirbame mes, o kai kieno jau ir vaikai“, – pokalbį pradeda bendrovės vadovas.
Lukšių ŽŪB administracinis pastatas ir mechaninės dirbtuvės – vos kilometras nuo Lukšių miestelio. Čia susitinkame su bendrovės vadovu ir prašome prisiminti jos veiklos pradžią.
Anot K. Krištolaičio, Lietuvoje visa žemės ūkio struktūra po Nepriklausomybės atkūrimo formavosi iš naujo, kūrėsi ne tik ūkininkų ūkiai, bet ir žemės ūkio bendrovės. 1992m. spalio 30 d. buvo įregistruota ir Lukšių ŽŪB.
„Be abejo, bendrovė tai nėra jokia naujai įkurta įmonė, o kaip tęstinumas kolūkio. Po 1991 m. politinio virsmo prasidėjo žemės ir valstybinių ūkių privatizacija. Nuosavybė buvo padalinta ūkio dirbantiesiems pagal nustatytus kriterijus. Taip ir Lukšiuose. Tiesa, kai kurie žmonės nusprendė ūkininkauti savarankiškai – kūrėsi individualūs ūkininkų ūkiai. Kiti nutarė nesiskirstyti ir ūkininkauti bendrai – žemės ūkio bendrovėje, – priminė K. Krištolaitis. – Vis dėlto anuomet į tą neišsidraskiusį darinį buvo žiūrima kaip į kolūkinį paveldą, todėl iš pradžių leido registruoti laikinąją žemės ūkio įmonę, o 1992m. spalį jau leido registruoti kaip Lukšių ŽŪB, kurios vadovas buvo Juozas Puodžiukaitis.“
K. Krištolaitis atvirauja, kad nors tame „kolūkių virsme“ ir nedalyvavo, procesą stebėjo tik kaip studentas, atliekantis praktiką, tačiau jau su Lukšių ŽŪB žengia nuo pat jos įsikūrimo pradžios, mat 1992 m. rugpjūtį atėjo dirbti po studijų Lietuvos veterinarijos akademijoje jau kaip veterinarijos gydytojas.
„Ir tuomet prasideda ekonominiai sunkumai. Tas laikas tuomet buvo toks neapibrėžtas ir visuomet galvojama, kad toks vienetas, kaip bendrovė, neišgyvens. Bet ėjo metai, žmonės dirbo, neišsiskirstė“, – pasakoja dabartinis bendrovės vadovas.
Tuomet pagrindinė bendrovės veikla taip pat buvo gyvulininkystė ir augalininkystė, tik, pasak K. Krištolaičio, apimtis žymiai didesnė, ypač auginamu gyvulių skaičiumi: Lepšiuose buvo auginamos kiaulės, Bartkynėje – telyčios, beveik tūkstantis penimų galvijų Miliškiuose.
„Turėjom iki pusantro šimto paršavedžių, per metus parduodavom iki pusantro tūkstančio bekonų. Visas tabūnas arklių pakelėje ganydavosi, – prisiminimais dalijasi pašnekovas. – Bendrovėje dirbo apie 350 darbuotojų, apie tūkstantis pajininkų.“
Naujas etapas
A. Krištolaitis primena, kad nuo 2000 m. keičiasi bendrovės vadovas, juo išrenkamas šviesios atminties Jonas Pranaitis. Tuomet ūkis išsigrynina veiklas – atsisakoma penimų galvijų, nutraukiamas ir kiaulių auginimas. Prioritetine ūkio kryptimi pasirinkta augalininkystė ir pieno gamyba.
Nuo 2002 m. bendrovė įgyvendina du SAPARD paramos projektus, planuoja įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas: orientuotasi į efektyvesnį mėšlo tvarkymą, pereinama prie palaido karvių laikymo būdo Lauciškių fermoje, vėliau atnaujinama žemės ūkio technikos bazė ir kita.
„Tuomet jau atsiranda tokia šviesa tunelio gale. Jau prasideda tikro žemės ūkio verslo užuomazgos. Einam į planingą, besidėliojantį ūkio gyvenimą. Ir smagiau dirbti darosi. Ir toliau naudojamės europiniais projektais“, – pasakoja bendrovės vadovas.
2003 m. bendrovės pajus įsigyja AB „Linas Agro“ (tuometinė „Linas ir viza“). Kaip sako K. Krištolaitis, su šia bendrove buvo susiklostę seni darbiniai kontaktai, „Linas ir viza“ buvo vieni solidžiausių produkcijos supirkėjų, tad vieni kitais pasitikėjo. Bendrovėje išsaugotos visos darbo vietos.
Ir toliau lukšiečiai įgyvendina projektus, rekonstruoja fermas, perkasi techniką, pasak K. Krištolaičio, iš „Linas Agro“ specialistų sulaukia vertingų konsultacijų.
Toliau plėtojama veikla ir siekiama rezultatų pienininkystėje ir augalininkystėje, bendrovėje lieka dirbti šimtas dirbančiųjų, paliekami du gamybos objektai – Girniai ir Lauciškiai.
„Kai išsigryninam prioritetus, lieka tik veiklos efektyvinimas“, – sako K. Krištolaitis, kuris prie bendrovės vairo stojo 2018 m.
Šiandien Lukšių ŽŪB daugiau kaip 3 tūkst. ha auginami kviečiai, žieminiai rapsai, salykliniai miežiai, pupos, kukurūzai grūdams ir silosui, žolynai šienainio gamybai. Šiuo metu ūkyje laikoma daugiau kaip 2 tūkst. galvijų, iš jų – per tūkstantį melžiamų karvių.
Ūkio plėtra
Lukšių ŽŪB yra tarp pažangiausių pieno ūkių Lietuvoje, iš karvės melžia per 12 tūkst. kg, tačiau ir šiemet, atsiimdamas „Pienės 2022“ apdovanojimą, K. Krištolaitis tvirtino, kad dirba ne dėl apdovanojimų, kad ūkio efektyvumą lemia darbštūs žmonės.
„Pienininkystei yra keliami labai aukšti reikalavimai. Čia dirbant negali būti klaidų. Turi susistyguoti ir kolektyvas, ir darbas. Kiekvienas turi suprasti, už ką yra atsakingas ir ką turi padaryti sąžiningai, laiku. Manau, kad mums pavyko tai susieti, jog gyvulininkystė ir augalininkystė eina kartu, tuomet ir turim gerą rezultatą, – įsitikinęs K. Krištolaitis ir šypsodamasis priduria: – Ūkyje dirba darbštūs žmonės, kompetentingi specialistai, o vadovas dažniausiai mėgaujasi rezultatu.“
Kalbėdamas apie augalininkystės sektorių, pašnekovas pasakojo, kad bendrovė atlieka dirvožemio tyrimus, vykdo tikslųjį tręšimą. Augalų apsaugos priemonės purškiamos savaeigiais purkštuvais. Bandomos neariminės technologijos.
Teiraujamės apie ūkio ateities planus. Pašnekovas užsimena, kad ateityje numatoma investuoti į efektyvesnį mėšlo tvarkymą, pieninių galvijų ūkyje Plyniuose statyti ir eksploatuoti biodujų jėgainę. K. Krištolaičio tvirtinimu, biodujų jėgainė bus kaip priemonė oro taršos ir kvapų mažinimui. Kalbėdamas apie didelio masto permainas ūkyje, tokias kaip robotizacija, sako, jog su tokiomis neskuba, juolab kad turi dirbančių žmonių. Pašnekovas dar kartą pabrėžia, kad tik jų pastangų ir supratingumo dėka ūkis turi puikius kokybiškus derlius, parduoda aukščiausios kokybės pieną ir visų bendro darbo rezultatai garsina Lukšių ŽŪB ir patį miestelį.
„Būkime ir toliau solidarūs, susitelkę, tikintys savo jėgomis, siekiantys geresnių rezultatų. Tegu visada lydi gera sveikata, puiki nuotaika, sėkmė ir mokėjimas džiaugtis pasiekimais. Didžiuokimės tuo, ką kartu kuriame“, – bendrovės darbuotojams linkėjo K. Krištolaitis.
Antanas iš Pajotijo:
