Kovo pabaigoje finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatyta mokesčių reforma sulaukė nemažai kritikos, o siūlymai įplieskė diskusijų audrą. Reforma ypač aktuali individualia veikla besiverčiantiems asmenims, mat jų ir samdomų darbuotojų mokesčius nuo 2026 m. norima suvienodinti.

Kritikai sutaria, kad ketinimas kelti mokesčius besiverčiantiems individualia veikla ir prilyginti juos prie dirbančiųjų pagal darbo sutartis gali tapti našta, kuri ne tik skatins smulkiuosius verslininkus eiti į šešėlį, slėpti pajamas ar išsikelti į kitas valstybes, bet galbūt ir nutraukti individualią veiklą.

Šakiuose individualiai dirbanti trijų vaikų mama Indrė Šedleckaitė-Balčiūnienė, prekiaujanti gėlėmis ir šventine atributika bei teikianti jų pristatymo paslaugą, neslėpė nusivylimo dėl kylančių mokesčių. Pasak jos, „mokesčių puokštė didėja, turbūt dėl to užsidarys ne vienas ir ne du, faktas, kad bus ir tokių, kurie pereis į šešėlį“.  

„Dirbu ne savo patalpose, reikia ir nuomą susimokėti. Ji taip pat šį mėnesį gerokai išaugo. Euras prie euro ir žiūriu, kad jau reikės susitraukti, – nusivylimo neslėpė Indrė, neatmesdama, kad teks susimažinti nuomojamų patalpų plotą. – Aš susikūriau sau darbo vietą, noriu dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Aišku, galėčiau sėkmingai susirankioti kompensacijas ir gyventi, tačiau noriu, kad vaikai matytų dirbančią mamą.“  

Pašnekovės teigimu, jei teiksi brangią paslaugą, jos niekas nenorės. Pasak moters, daug kas nesupranta, kad dirbi ne valdišką darbą, o sau, todėl stengiesi ne 100, o 200 procentų, dėl to neskaičiuoji nei sugaišto laiko, nei automobilio eksploatacijos, nei to, kad reikia susivežti prekes, kurias tenka pačiai susikrauti ir išsikrauti.

„Tu stengiesi, o tau riša rankas. Manau, žmones, dirbančius sau, reikėtų skatinti, kad jie plėstųsi, kurtų darbo vietas, ypač mažuosiuose miesteliuose, kur ne aukso kasyklos ir darbų, ir žmonių“, – svarstė individualia veikla besiverčianti moteris.

Jau kone 30 metų iš rankų adatos su siūlu nepaleidžianti šakietė Rita Rimkevičienė taip pat dirba individualiai. Siuvimas – jos pragyvenimo šaltinis. „Ritos siuvyklėlėje“ siūtais rūbais džiaugiasi ir maži, ir dideli, aprengtas ne vienas rajono meno kolektyvas.

„Neįsivaizduoju, ką reikės daryti, jei mokesčiai dar didės, – sako siuvėja, pati sau susikūrusi darbo vietą, kuriai reikalingi ir specialūs siuvimo įrenginiai, be to, juos reikia nuolat atnaujinti. – Kiti stebisi, kiek daug turim siuvimo mašinų, o juk su viena tai nieko nepadarysi. Dabar reikėtų įsigyti tokią mašiną, kuri siūtų kilpas, kad būtų galima siūti polo marškinėlius. O ji kainuoja keletą tūkstančių. Neturiu nei kur statyti, nei pinigų. Jau reikėjo pakeisti penkis metus tarnavusį garinį lygintuvą, kuris kainuoja daugiau kaip 300 eurų. Tai kokios investicijos.“

R. Rimkevičienės teigimu, aišku, kad jų niekas neklaus – įves naujus mokesčius ir reikės mokėti, tačiau tada reikės gerai pasverti, ar apsimokės toliau dirbti.

„Juo labiau, kad nėra jokių garantijų.  Mokesčius mokam, o negaunam nei atostoginių, nei ligos pašalpų. Jei nėra užsakymų ar atsitinka kas, negali dirbti, o mokesčius reikia mokėt“, – atviravo siuvėja, apgailestaudama, kad visą gyvenimą dirbo, o darbo stažo yra sukaupusi tik 13–14 metų.

Šakietė fotografė Kristina Dovydaitienė, auginanti mažamečius vaikus, prieš keletą metų įkūrė fotostudiją „Maža foto“ ir dirba su verslo liudijimu. Ji irgi apgailestavo, kad, jei įsigalios nauja mokesčių reforma, nuo kitų metų neapsimokės teikti paslaugų jokiam juridiniam asmeniui, ką iki šiol visai sėkmingai darė, dirbdama prie labai įdomių projektų. Beliktų tik  individualūs užsakymai – krikštynos, vestuvės, šeimos šventės.

„Į šešėlį eiti nebesinori, nes nebe tie laikai, galvoju, tad nieko kito nebeliks, kaip pakeisti darbo pobūdį. Tačiau kai paskaičiuoji, kiek sumokėtum mokesčių nuo kitų metų dirbant individualiai – tai beveik minus 40 proc., tai absurdas. Vertinu neigiamai“, – sako fotografė, pabrėždama, kad ją tenkino tai, kaip dirbo iki šiol – „kiek dirbi, tiek parodai, tiek užsidirbi, o kadangi visos apyvartos pavedimuose, tai viskas matėsi“.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybės narystės koordinatorės Daivos Palukaitienės teigimu, visos reformos, kaip ta lazda iš patarlės, turi du galus.

„Pirma, mažinti skirtumus tarp įvairiomis veiklos formomis uždirbamų pajamų apmokestinimo yra logiška ir socialiai teisinga. Tačiau vargu, ar būtų teisinga individualiai dirbančiųjų apmokestinimą prilyginti darbo santykių pajamų apmokestinimui. Juk šie žmonės patys sukuria sau darbo vietą, prisiima riziką dėl pajamų nepastovumo, rinkos svyravimų,  – kalbėjo D. Palukaitienė. – Kita vertus, manau, kad smulkiųjų verslininkų gąsdinimas šiek tiek perdėtas, nes nedideles pajamas uždirbantiems pokytis bus nežymus. Belieka tikėtis, kad reforma, jei bus patvirtinta ir pokyčiai įsigalios, nepadidins šešėlio ir neatneš atvirkštinio  rezultato.“  

Pristatytoje mokesčių reformoje tarp pokyčių su individualia veikla dirbantiems asmenims numatyta, kad individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimas per trejus metus turėtų suartėti. Maksimalios tarifų ribos būtų taikomos tik tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs daugiau nei 3 tūkst. eurų. Dar po metų viršutinė gyventojų pajamų mokesčio tarifo riba turėtų pasiekti 20 proc. Siūloma, kad individualią veiklą vykdantys asmenys mokėtų daugiau kaip 1,3 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų. Visoms veikloms įmokos būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Paprastai tariant, savarankiškai dirbantiems asmenims mokesčiai turėtų didėti.