Pirmadienį pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui, ryškėja bendras rajono žemės ūkio paveikslas, jo pokyčiai per pastaruosius metus. Šįmet deklaruota daugiau nišinių kultūrų, pavyzdžiui, pluoštinių kanapių, moliūgų, riešutmedžių, bet jų plotai nedideli – ūkininkai kaip pagrindinį savo veiklos variklį įvardija žieminius kviečius ir žieminius rapsus. „Šakių rajonas išlieka viena stipriausių Lietuvos augalininkystės teritorijų, tačiau ilgalaikė kryptis rodo ne plėtrą į plotį, o perėjimą prie didesnių, efektyvesnių ir labiau diversifikuotų ūkių“, – vis labiau ryškėjančią tendenciją akcentuoja savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė.
Iššūkių netrūko
Paraiškas laiku suspėję pateikti ūkininkai juokauja: darbymetis baigtas. Nors pati deklaravimo tvarka jau nusistovėjusi, iššūkių netrūko ir šiemet. Daugiausia neaiškumų sukėlė atsiradęs reikalavimas pagrįsti visų deklaruojamų žemės plotų valdymo teisę. Ankstesniais metais į valdą tereikėdavę įtraukti 70 proc. sklypų, likusią dalį paliekant galimiems nuosavybės pokyčiams.
„Tai visiškai perteklinis reikalavimas, niekaip nesusijęs su natūraliu ūkininkavimu. Visų pirma, turime aras į arą sudengti visus valdymo teisės dokumentus, neatsižvelgdami į tokius dalykus kaip laukų sujungimai ar natūralios paklaidos. Deklaruojame laukus pagal popierius, bet natūroje yra kitaip. Susiduriame su sklypų apkapojimu“, – aiškina Kiduliuose ūkininkaujantis Darius Ufartas, dėl šių neatitikimų įžvelgiantis problemas ateityje, pavyzdžiui, nurašant augalų apsaugos produktus, trąšas, įvertinant aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi.
Antras dalykas – tenka surinkti visus sklypų valdymo teisę įrodančius dokumentus. Ūkininkų, jau susidūrusių su šia procedūra, vertinimu, maždaug 3–5 proc. atvejų to padaryti neįmanoma – savininkai mirę, emigravę, nebaigti tvarkyti paveldėjimo reikalai, pasimetę nuosavybės dokumentai.
Pačiam D. Ufartui šiuos reikalus pavyko susitvarkyti tik iš dalies. Kadangi jo ūkis įkurtas gana neseniai, prieš 12 m., visas plotas sudurstytas iš daugelio nedidelių sklypų, priklausančių skirtingiems žmonėms. Daug savininkų – daug ir problemų.
„Tokios žemės, su kurios savininku nebuvo kalbėta ar neduotas sutikimas jos dirbti, neturiu nė aro. Sutarta su visais, bet situacijų yra įvairių. Tarkim, mirus giminaičiams, broliai nesusitaria, kam kuri dalis atiteks, kol vyksta teisminiai procesai, pasirašyti nuomos sutarties neturiu su kuo. Tuos žmones pažįstu daugelį metų, jie sako, kad bet kokiu atveju turiu prižiūrėti tą lauką, o ateityje problema išsispręs ir valdymo dokumentai bus. Bet šiuo metu esu traktuojamas kaip pažeidėjas, kuriam gresia nuobaudos“, – pripažįsta pašnekovas ir priduria, kad kito 40 arų sklypo savininkas nenori pasirašyti su ūkininku nuomos sutarties, nes svarsto apie jo pardavimą, „sako – tu tik dirbt, man nieko iš tavęs nereikia“.
„Ir tai tikrai ne vieninteliai tokie sklypai. Tenka galvoti, kaip geriau pasielgti kiekvienu atveju išspręsti problemą“, – sprendimų ieško D. Ufartas.
Jis teigia, kad problema – visuotinė. Daugelio nuomojamą žemę dirbančių ūkininkų dalis sklypų atsidūrė pilkojoje zonoje.
Pagrindas – žieminiai kviečiai ir rapsai
D. Ufarto šių metų deklaracijos turinys keitėsi nežymiai – šiek tiek sumažėjo žieminių rapsų, jų sąskaita atsirado daugiau vasarinių kultūrų. Tai lėmė žieminiams rapsams sėti nepalankūs rudens orai.
Anot pašnekovo, rajono ūkiuose kultūros išlieka stabilios. Daug kas bando įsivesti kukurūzus ar soją, bet dažniausiai jų auginama tiek, kiek negaila prarasti. Pernai dalis kukurūzų dėl šlapio rudens taip ir liko laukuose, sojai buvo per šaltas pavasaris.
„Bandymai vyksta, pratinamės prie naujų klimato sąlygų, tačiau tendencijos, kad grūdininkystės ūkiai pereitų prie naujų kultūrų, tikrai nėra. Mūsų variklis – žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai. Vienaip ar kitaip – auginame tai, ko žmonėms reikia. Kviečiai išlieka viena populiariausių pasaulyje auginamų kultūrų, rapsas taip pat paklausi prekė. Tad juos ir auginame. Kitos kultūros – spelta kviečiai, sparčiai populiarėjančios avižos, pupos, žirniai, kiti ankštiniai, salykliniai miežiai užima iki 20 proc. visų dirbamų plotų“, – įvertina D. Ufartas.
Ryški tendencija – ūkių stambėjimas
„Jeigu vertintume tik naujausius duomenis, Šakių rajone deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas šiek tiek mažėja. Tačiau daug ryškesnė tendencija yra ne ploto mažėjimas ar didėjimas, o deklaruojančių ūkininkų skaičiaus mažėjimas ir ūkių stambėjimas. Bendras deklaruojamas plotas išlieka arti 97 tūkst. ha ribos“, – šių metų paraiškas įvertina Šakių r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja I. Žemaitienė.
Iki birželio 22 d. ji priėmė 2 tūkst. 138 pareiškėjų deklaracijas. Bendras deklaruotas plotas – 97 tūkst. 549,82 ha. Palyginti su 2025 m. (2 tūkst. 198 pareiškėjai deklaravo 97 tūkst. 72,49 ha), šįmet pareiškėjų mažiau, bet deklaruotas plotas didesnis.
„2026 m. respublikoje patvirtintos 105 tūkst. 56 paraiškos – 95,40 proc. nuo 2025 m. paraiškų.
Deklaruotas plotas siekia 2 mln. 884 tūkst. 673,3 ha, t. y. 98,96 proc. nuo 2025 m. ploto“, – bendrą šalies statistiką pateikia I. Žemaitienė.
Kiek rajono ūkininkų nespėjo deklaruoti pasėlių, kol kas neaišku. Anot vedėjos, prognozuoti sunku, nes deklaruojančiųjų skaičius kasmet mažėja. Tiesa, pratęsus paraiškų teikimo laikotarpį dešimčia kalendorinių dienų, iki birželio 22-osios, jas pateikė dar 12 pareiškėjų, deklaravusių 267,5 ha. Suskubusiems pasinaudoti pratęsimu, įprastos sankcijos – už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą sumą mažinant 1 proc. – nebus taikomos.
Svyruojančios grūdų kainos atveria alternatyvas
Paprašyta įvertinti šių metų tendencijas, I. Žemaitienė išskiria didžiausius deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus. 2025 m. žieminiai javai sudarė 42 tūkst. 564,09 ha, žieminiai rapsai – 18 tūkst. 6,35 ha, daugiamečių ganyklų arba pievų (5-eri metai ir daugiau) – 6 tūkst. 224,66 ha. Šiųmečiai skaičiai panašūs: didžiausią plotą sudaro žieminiai javai – 41 tūkst. 877,32 ha, žieminiai rapsai – 16 tūkst. 382,55 ha, daugiamečių ganyklų arba pievų – 6 tūkst. 220,17 ha.
Tiesa, paraiškose įvardijamos ir kultūros, kurios anksčiau buvo retos arba visai neaugintos: šparagai – 1,17 ha, vynuogynai – 1,26 ha, riešutynai – 28,22 ha, moliūgai – 876,33 ha, kanapės – 865,66 ha, grikiai – 157,69 ha. Atsiranda ir šilauogių, šaltalankių, medlievų.
„Ūkininkai pirmiausia vertina, ar nauja kultūra gali duoti didesnę grąžą nei tradiciniai kviečiai, rapsai ar miežiai. Kintančios grūdų kainos skatina ieškoti alternatyvų – ankštinių augalų, uogininkystės, daržininkystės ar kitų nišinių kultūrų. Jomis siekiama sumažinti priklausomybę nuo vienos rinkos. Dažniausiai naujos kultūros pasirenkamos tada, kai sutampa keli veiksniai: yra paklausa rinkoje, galima gauti paramą ir kultūra geriau prisitaiko prie besikeičiančių klimato sąlygų“, – priežastis, verčiančias ūkininkus dairytis plačiau, vardija I. Žemaitienė, pabrėždama, kad šiais metais deklaruotų pasėlių struktūroje drastiško kurios nors tradicinės kultūros sumažėjimo nėra.
Beje, kai kurių anksčiau įprastų kultūrų nuosekliai mažėja: cukrinių runkelių šįmet deklaruota tik 1 tūkst. 800 ha, beveik neliko pluoštinių linų, auginama tik šiek tiek aliejinių.
Remdamasi šių metų deklaravimo duomenimis, I. Žemaitienė daro išvadą, kad rajone ir toliau dominuos grūdų ir rapsų gamyba, didės ankštinių augalų reikšmė, bus stebimas lėtas cukrinių runkelių sektoriaus mažėjimas (priklausys nuo pelningumo), patys ūkiai bus stambesni ir technologiškai pažangesni.
„Šakių rajonas išlieka viena stipriausių Lietuvos augalininkystės teritorijų, tačiau ilgalaikė kryptis rodo ne plėtrą į plotį, o perėjimą prie didesnių, efektyvesnių ir labiau diversifikuotų ūkių, dėl papildomų pajamų vystant kelias skirtingas veiklos kryptis“, – apibendrina I. Žemaitienė.
Samanta iš Sintautų:
