Savivaldybės tarybos nariai su UAB „Šakių šilumos tinklai“ suderino 2026–2028 m. investicijų planą, taip pat suteikė garantiją imant paskolą investicijų projektams finansuoti, bet Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdyje nemažai nagrinėta įtempta įmonės padėtis, prabilta, kad artimiausiu metu planuojama didinti įstatinį įmonės kapitalą.
UAB „Šakių šilumos tinklai“ yra parengusi du investicinius projektus dėl Gelgaudiškio ir Šakių katilinių modernizavimo. Šakiuose planuojama įrengti naują 1,50 MW galios biokuro šilumos gamybos įrenginį, kuris, kaip teigiama, užtikrins efektyvesnį, patikimesnį ir aplinkosauginiu požiūriu palankesnį šilumos energijos gamybos procesą, o nešildymo sezono metu leistų padengti visą reikalingą šilumos poreikį biokuru ir kartu pakeistų šiuo metu daliai šilumos gamybos naudojamas gamtines dujas. Nors bendras metinis šilumos gamybos kiekis nesikeis, tačiau keisis gamybos struktūra. Prognozuojama, kad projekto įgyvendinimas pirmais metais šilumos energijos kainą didins apie 0,22 ct/kWh, o tolimesniu laikotarpiu ji galėtų būti 0,38 ct/kWh.
Gelgaudiškyje katilinė būtų modernizuojama įrengiant naujus 1,90 MW bendros galios biokurą deginančios šilumos gamybos įrenginius. Įgyvendinus projektą ir toliau 100 proc. šilumos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, tačiau tas pats apie 3485 MWh metinis šilumos kiekis bus pagaminamas mažesnėmis biokuro sąnaudomis.
Pirmojo projekto bendra vertė 1 mln. eurų, o Gelgaudiškyje investicijų vertė siektų 1 mln. 200 tūkst. eurų. Tiek vieną, tiek kitą projektą planuojama įgyvendinti skolintomis lėšomis, savivaldybės tarybos nariai pritarė prašymui suteikti 1 mln. 610 tūkst. eurų garantiją imant paskolą projektams finansuoti, mat kredito finansavimo užtikrinimui reikalinga savivaldybės garantija. Be to, kaip komitetų posėdžiuose kalbėjo klausimą pristatydamas įmonės direktorius Marius Matelis, kiekvienam iš minėtų projektų tikimasi gauti po 300 tūkst. eurų dotaciją iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA). Kaip jau esame skelbę, paraiška gauti lengvatinę paskolą buvo teikta ir Nacionaliniam plėtros bankui ILTE, tačiau įtraukta į rezervinį sąrašą dėl didelio šilumos tiekėjų ir gamintojų aktyvumo ir vėl bus svarstoma tik metų gale.
„Ir mes nežinome 100 proc., ar gausime finansavimą kažkokį bent jau. Tai mes nerizikuojame, einame dviem keliais ir bandom gauti ir iš APVA po 300 tūkst., ir iš ILTE. Plius minus ir ILTE panaši dotacija gautųsi, bet ten kitokie šiek tiek reikalavimai“, – teigė M. Matelis, kuriam opozicijos lyderis Edgaras Pilypaitis rekomendavo atidžiau susižiūrėti pateiktą medžiagą, kur objektai bei sumos sukeisti vietomis, tad jei tokie dokumentai būtų teikiami ir APVA, nebūtų solidu.
Užtat solidžiau ir išsamiau kalbėjo savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, pripažinusi, kad pagrindiniai veiklos metai numatomi 2027-ieji, o šiais metais apskritai finansavimo nereikės, nes kilo diskusija, kaipgi minėti finansiniai rodikliai keis ir taip įtemptą įmonės padėtį.
„Pirmiausiai priklausys, ar bankas suteiks paskolą, kitas dalykas – kokia tos paskolos dalis ateis į trumpalaikius įsipareigojimus“, – aiškino vedėja ir pripažino, kad padėties tai tikrai nepagerins.
„Tikėti investicijų atsiperkamumu čia nevertėtų, kadangi šitos investicijos planuojamos tam, kad būtų užtikrinamas paslaugos teikimas. Jei vienas katilas yra 1989-ųjų, kitas yra 2007-ųjų, tai čia būtų esminis dalykas“, – sakė E. Grigaitienė ir tęsė, kad galvoti, jog savivaldybė galės likti nuošaly, neverta, nes užtenka pasižiūrėti į finansinių ataskaitų duomenis.
Be to, kaip nekart esame rašę ir ką darkart pabrėžė ir Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja, yra mažas įmonės įstatinis kapitalas – 852 tūkst. eurų. Balandžio 1 d. vien skolų įmonė turi 447 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis (430 tūkst.) sudaro gyventojų skolos. Visgi tam tikras planas yra, apie kurį jau irgi buvo užsiminta anksčiau – bus didinamas įstatinis kapitalas baigto įrengti dujų katilo investicijų suma (430 tūkst. eurų).
Būtent šis veiksmas leistų ištaisyti Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimą, kad įstatinis kapitalas nebūtų mažesnis nei viena antroji įstatinio kapitalo dydžio, kaip šiuo metu yra.
Žodžio komiteto metu pasiprašęs savivaldybės tarybos narys Ričardas Lekavičius replikavo, kad „direktorius į tarybą epizodiškai su visokiom problemėlėm atlekia“, tačiau jis norėtų bendresnio vaizdo – vizijos, strategijos, finansų. Komiteto pirmininkė Aušrelė Pukinskienė neatmetė galimybės šiuo klausimu organizuoti ir atskiro posėdžio, tačiau meras Raimondas Januševičius teigė, kad visa situacija buvo gana išsamiai gvildenta balandį vykusiame kolegijos posėdyje, į kurį savivaldybės tarybos nariams durys nėra užvertos, net jei jie nėra komitetų pirmininkai, sudarantys kolegiją.
Tarybos posėdžio metu savivaldybės tarybos narė Rasita Grincevičienė įmonės direktoriaus M. Matelio prašė išskirti, kurie gi faktoriai iš daugelio (katilų nusidėvėjimas, minimalios algos pokyčiai, iki 21 proc. padidintas PVM šildymui ir kt.) buvo reikšmingiausi tokiai įmonės padėčiai pasiekti, tačiau vadovas vardijo viską iš eilės, sakė, jog net ne visiems darbuotojams buvo keltos algos ir teištarė, kad „aplamai įmonėje bloga situacija“, o kalbant apie darbuotojus galima paminėti, kad jie vis dar tebenubyra ar, paprasčiau kalbant, išbarstomi.
Zigmas iš Plokščių:
