Dar praeitų metų pabaigoje sužinoję, kad Miliškių kaime, greta Lukšių miestelio, bus statoma biodujų gamybos atliekų lagūna, lukšiečiai sunerimo, kad kvapai sklis į miestelį. Šiemet ir toliau plintant nuogirdoms apie šį statinį, jie inicijavo gyventojų parašų rinkimą ir peticiją su gyventojų parašais ketino įteikti savivaldybės merui. Trečiadienį „Draugui“ buvo patikinta, kad lagūna bus statoma kitoje vietoje.
Pasipiktino lagūnos statybomis
Peticijoje rašoma, jog lukšiečiai kategoriškai prieštarauja „biodujų jėgainės atliekų lagūnos įrengimui Miliškių k. Lukšių sen. ir kur nors greta, apeinant statybos įstatymus dėl talpos dydžio pasirinkimo ir pan“.
Viena iš parašus rinkusių, A. Tatarės gatvėje gyvenanti lukšietė pirmiausiai kėlė klausimą, kodėl nėra jokios viešos informacijos apie planuojamas statybas miestelio pašonėje. Anot moters, geriau surinkti gyventojų parašus ir kovoti, kol „ta duobė neiškasta“.
„Jeigu tai būtų kažkokia uždara talpa, o dabar uždengta celofanu ar kažkuo. Nėra tos informacijos viešos, jeigu ji būta vieša, būtų galima tą situaciją analizuoti, spręsti. Bet viskas slepiama. Jeigu yra slepiama, faktas, kad tai nebus gerai, – kalbėjo lukšietė ir pridūrė: – Vakarinis vėjas iš tos pusės. Prieš 20 metų turėjome Miliškiuose fermas toje vietoje. Aš Tatarės gatvėje gimiau, užaugau, aš čia gyvenu, tai, žinokit, smirdėdavo. Dabar vėl stato šalia miestelio šūdo saugyklą. Jeigu tą duobę vis tiek pradės kasti, suorganizuosime ir apjuosime gyvai, stovėsime, bet tikrai jos neiškas.“ 
Lukšių žemės ūkio bendrovės direktorius Kastytis Krištolaitis patikino, kad lagūnos statybai jau pasirinkta kita vieta, ramina gyventojus sakydamas, kad lagūnos yra saugios, o jose laikomas digestatas turi žymiai mažiau kvapų nei neapdorotas mėšlas ar srutos. D. Pavalkio nuotr.
Kalbintas lukšietis Deividas Žukauskas pirmasis ėmė aiškintis dėl numatomos lagūnos statybos. Jis teigė apie tai sužinojęs dar žiemą, pradėjo domėtis, bet jam buvo patikinta, kad lagūna toje vietoje Miliškių k. nebus statoma.
„O praeitą savaitę išgirstu, kad Lukšių žemės ūkio bendrovė rezervuarą visgi statys. Pasiskaitė įstatymus, kad galima kubatūrą sumažinti. Koks skirtumas, kokia ta kubatūra. Ar kitaip smirdės? Mes tik slaptais kanalais paslaptis sužinom, kas po kilimu daroma. Ir Lukšių visuomenė apie tai nieko nežino. Vakarinėje miestelio pusėje, iš kur vyrauja vėjai, padaryti rezervuarą! Ar čia gerai? Kai praplyš tas celofanas, kas mūsų laukia? Tuose rezervuaruose stirnos, šunys sukritę. Kolchozas turi tūkstančius hektarų ir negali kur šiaurinėje pusėje, Puodžiukaitynėje, pastatyti rezervuarą, kad nesmirdėtų žmonėms. Ne tam tuos namus statom, puoselėjam, kad iš namų kiaulių fermą padarytų. Kaip nukentės nekilnojamas turtas! Atvažiuoja pirkti pas mane šito namelio, sakys, kuo čia smirdi?“ – pasipiktinimo neslėpė lukšietis.
Prasmirs visi Lukšiai...
Miestelio seniūnas Vytautas Andziulevičius šiuo klausimu informuotas ir laikosi nuomonės, kad lagūnos statybai vieta Miliškių k. visgi nėra tinkama.
„Kai pratrūks lagūnos danga, vyks ir maišymo procesai, o jei bus šiaurės vakarų vėjas, prasmirs visi Lukšiai. Papučia šiaurės rytų vėjas nuo Venynės gyvulininkystės komplekso, nuvažiuokit į Plynius – košmaras, koks kvapas. Jeigu tokia smarvė bus iš visų pusių, tai galės Lukšiuose žmonės namus pardavinėti po tūkstantį...“ – žodžių į vatą nevyniojo seniūnas vildamasis, kad lagūna dėl šioje vietoje aukštai esančio gruntinio vandens nebus statoma, o bus pasirinkta kita statybos vieta. 
Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius nepritaria lagūnos statyboms Miliškių kaime ir piktinasi, kad miestelyje greitai nebus kuo kvėpuoti. D. Pavalkio nuotr.
Lukšių bendruomenės centro pirmininkė Laura Urbonavičienė taip pat nerimauja dėl šios situacijos, yra įsitikinusi, kad statytojai apie planuojamą statyti lagūną Miliškių k. turėjo informuoti, aptarti šį klausimą su bendruomene.
„Sulaukiau iš vieno lukšiečio keleto skambučių dėl šios lagūnos statybos. Išklausiau jo nuomonę. Tačiau iki šiol nežinome, ar bus, kas bus statoma. Gal reikėjo išsiaiškinti, turėti daugiau informacijos šiuo klausimu...“ – svarstė pirmininkė.
Lagūnos vieta perkelta
Paaiškinti situaciją prašome Lukšių žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) direktorių Kastytį Krištolaitį. Šis pasakojo, kad Lukšių bendrovė Plynių k. stato biodujų jėgainę, o projekto įgyvendinimas eina į pabaigą: pagrindiniai statiniai pastatyti, technologinė įranga baigiama sujungti, lieka pabaigti aplinkos tvarkymo darbus. Pasak K. Krištolaičio, šiuo metu jėgainė yra paleidimo stadijoje, vyksta žaliavų atvežimas, iškrovimas.
„Iš to projekto išplaukia tai, kad atsiranda papildomi kiekiai digestato – tai biodujų jėgainėse susidaranti skystų organinių trąšų medžiaga, liaudiškai – nudujintas mėšlas. Tam digestatui toliau sandėliuoti, pabrėžiu, tik iš mūsų biodujų jėgainės, mums reikalingos papildomos talpos – lagūnos. Tokias tris talpas iki 5 tūkst. kubų talpos ir įrenginėjame“, – situaciją komentavo bendrovės vadovas.
Jo teigimu, tokios perdirbto skysto mėšlo lagūnos statomas arčiau laukų, kurie ir bus tręšiami šia medžiaga, o biodujų jėgainių statybas ir lagūnų įrengimą, kaip ekologiškesnio mėšlo tvarkymo būdą, skatina ir ES, o lagūnoms įrengti su minėta kubatūra nereikalingas nei statybos leidimas ar poveikio aplinkai vertinimas ir pan.
„Jeigu įrengsime prie biodujų jėgainės lagūnas, mums vis tiek reiks išvežti skystą mėšlą į tolimiausius laukus. O turėdami įrengtą lagūną kažkur perimetre, mes galime valdyti digestato išvežimo laiką: jį išvežti į lagūnas ir jas pripildyti digestatu sausais keliais, ten sandėliuoti, o atėjus tręšimo metui pavasarį ar rudenį vežti šią organinę trąšą tiesiai į laukus. Turėdami lagūnas perimetruose mažiau dėvėsim kelius. Digestato laikymo lagūnose procesas yra uždaras, čia jokių baimių gyventojams nereikėtų turėti. Mes stebėsime, kaip suvaldome šį procesą. Šią trąšą mes vis tiek turime į laukus išvežti“, – lagūnų pastatymo praktiškumą įvardijo K. Krištolaitis.
Jis tvirtina, kad numatomų lagūnų statybų projektą siūlė pristatyti visuomenei, tačiau poreikio iš bendruomenės niešgirdo. Bendrovės vadovas neslepia nusivylimo, kad gyventojai neįsitikinę, kas bus daroma, dėl ko daroma, kelia nepagrįstą triukšmą.
Trečiadienį vykusio pokalbio metu K. Krištolaitis patikino, kad lagūna minėtoje vietoje Miliškių k. nebus statoma, o statybos perkeliamos į kitą vietą, tolėliau į laukus.
„Mes niekada nėjome ir neisime į jokį konfliktą su bendruomene, kurioje ir patys gyvename, o pasirinkome kitą lagūnos statymo vietą dar ir todėl, kad Miliškių k. ji netinkama dėl aukštai esančių gruntinių vandenų“, – motyvus dėstė pašnekovas ir neslėpė nusivylimo lukšiečių bendruomene, sakydamas, kad susidaro įspūdis, jog „bendrovės veikla yra tik blogis“.
„Bendrovėje dirba 100 lukšiečių, tikrai ne su žemiausias atlyginimais, esam viena iš įmonių, daugiausiai sumokančių mokesčių. Remiam, kiek galim, renginius, prisidedam prie kelių priežiūros. Lanko žmonės dvarus, mato – mūsų dirbami laukai gražūs, vyksta lauko dienos. Drįstu teigti, kad Lukšiai ir dėl bendrovės vardo yra žinomi Lietuvoje. Sulaukiam padėkų iš įstaigų, seniūno, o kur tie gyventojai, kur nors vienas būtų ačiū pasakęs... Yra tik linkę kritikuoti kitus“, – nuoskaudos neslėpė K. Krištolaitis.
Arūnas iš Ringaudų:
