Nerimas dėl naujojo biudžeto įstatymo ir žemės maitintojos

bastys2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusį penktadienį tradiciniame rajono ūkininkų susirinkime dalyvavęs Seimo narys Mindaugas Bastys trumpai pristatė Vyriausybės pateiktą svarbiausio šalies įstatymo  -biudžeto įstatymo projektą. Atrodo, jog jis nebus palankus šalies žemdirbiams, kaip, beje, ir daugelio kitų socialinių grupių žmonėms.

Nuotr. Penktadienį rajono ūkininkų susirinkime dalyvavęs Seimo narys M. Bastys žemdirbiams pristatė kitų metų biudžeto įstatymo projektą, kuris kol kas nepalankus šalies ūkininkams.  

Nepalankus žemdirbiams

Ūkininkų susirinkime dalyvavęs Seimo narys M. Bastys pradėdamas kalbą apie 2012 metų biudžeto įstatymo projektą priminė, jog dar už šiuos metus yra neįvykdytų įsipareigojimų, pagal pasirašytą susitarimą. „Buvo žadama papildoma parama pieno ūkiams, mėsinių galvijų augintojams, bet šiandien apie tai jau niekas nenori kalbėti“, - pabrėžė politikas. Dabar Seimui pasiūlytas svarstyti biudžetas, anot M. Basčio, nepalankus šalies žemdirbiams. Esą tiesioginėms išmokoms Vyriausybė galėtų skirti 244 mln. litų, tačiau projekte numatyta tik 194 mln. litų. Naujajame biudžeto įstatymo projekte numatoma mažiau skirti ir melioracijai, kurios atnaujinimas jau šiandien reikalauja milžiniškų investicijų. Beje, skaudžiausiai melioracijai reikalingas finansavimas buvo sumažintas 2009 metais. „Kitų metų biudžete siūloma palikti kiek daugiau nei 20 mln. litų, o, pamenate, buvo pasiekta net daugiau nei 40 mln. litų“, - kalbėjo Seimo opozicijos narys M. Bastys, pridurdamas, jog sumažintos ir koofinansavimui reikalingos lėšos.
 
Žemės mokesčiai

Numatytas naujas principas, kaip bus skaičiuojami žemės ūkio paskirties žemės mokesčiai. „Konkrečioje vietoje yra numatytas sandoris. Kokia kaina yra nupirkta žemė, reiškia, pagal tą kainą turi būti skaičiuojamas mokestis. Turbūt ne vienas esate susidūrę.  Perka vieną du ha, sąmoningai ar ne, bet du tris kartus brangiau negu realiai toje vietoje yra ta kaina. Reiškia, pagal vertę ir bus skaičiuojama ta kaina. O tokių atvejų Šakiuose ir kituose rajonuose yra tikrai ne vienas ir ne du. Dėl to pakils mokesčiai“, - teigė socialdemokratas. Žadama, įvesti papildomą mokestį už apleistus pasėlius. Ministerija planuoja surinkti į Valstybės žemės fondą apleistas žemes. Padidinus mokesčius už dirvonus, savininkams turėtų būti naudingiau juos parduoti valstybei, tokiu atveju žemės galėtų įsigyti ūkininkai.

Taip pat politikas atkreipė dėmesį į visiems žemdirbiams aktualų klausimą - tai žemės ūkio paskirties žemės pardavimas. „Ateis 2014 metai, aš tikrai nuoširdžiai sakau, yra pasauliniai fondai, kurie turi ne vieną mlrd. doleriais sukauptų lėšų. Santaupas būtų galima saugiai investuoti. Atsiranda vienas kitas, kuris visiškai nesusijęs su žemės ūkio veikla. Turime labai stipriai galvoti, kad iki 2014 -ųjų būtų ženkliai pakeista įstatyminė bazė, kas gali pirkti žemę, koks turi būti išsilavinimas“,- tikino M. Bastys. Į tai reaguodamas susirinkime dalyvavęs ūkininkas reiškė susirūpinimą, kad iki 2013 metų nepriimamos paraiškos, valstybinei žemei pirkti. Žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, pretendentų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę yra dvigubai daugiau nei laisvos žemės, todėl nauji pareiškimai nebepriimami. Ypač Suvalkijoje beveik neliko laisvos žemės.

Įdomumo dėlei reikia paminėti, kad šalyje žemės ūkio naudmenų yra 3,360 mln. ha. Iš jų ariama žemė užima 2,877 mln. ha, - sodai – 44 tūkst., ha, pievos ir ganyklos – 441 tūkst. ha. Nors kiekvieną dieną žemės vertė auga, tačiau Europos mastu mūsų šalyje ji išlieka pigiausia. Lietuvoje 1ha žemės ūkio paskirties žemės kaina svyruoja vidutiniškai apie 3 tūkst. 800 litų.  

Liko apgauti

Ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Valiukas kalbėjo, jog 2012 metais Seime siūloma, kad nacionalinės dalies išmokų iš viso neliktų. „Metai baigėsi, kur dingo žadėtieji 50 mln. litų?“,- Seimo nario teiravosi R. Valiukas. „Švelniai kalbant žemdirbiai buvo apgauti“,- komentavo Seimo narys. Šakių rajono savivaldybės tarybos narė Aušrelė Pukinskienė tvirtino, jog žemdirbiško rajono pozicija turėtų būti tokia, kad turi būti apmokestinamas turtas. „Visų pirma pabaikime pešdinimą spaudoje, kad ūkininkai nesižino, ko jie nori. Jie gauna išmokas didesnes nei pernai, bet tai yra  Europos mokesčių mokėtojų pinigai“,- replikavo R. Valiukas, pridurdamas, jog su šitokiomis išmokomis kasmet tiesioginės didėja 4 doleriais. „Niekaip nepasivysim tos Europos“,- pridūrė R. Valiukas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.