Giedrė PLEČKAITYTĖ

Problemos dėl rajone niokojamų kelių metai iš metų kartojasi. Praėjusiame seniūnų susirinkime Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis griežtos kritikos negailėjo privačių miškų kirtėjams dėl jų disponuojamos medienos laikymo pakelėse. Esą pagrindiniai kelių niokotojai - miškininkai ir medienos vežėjai. Tačiau, ar visada kalti tik jie?

Nuotr. Paprastai pavasariais pakelėse sukraunama mediena, pasak A. Pauliukevičiaus, gadina ir valstybinės reikšmės kelius.

Praėjusį ketvirtadienį vykusiame rajono seniūnų susirinkime savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis piktinosi, jog skundų dėl suniokotų kelių kasdien sulaukia net po kelis. Kaip taisyklė, dažniausiai dėl kelių niokojimo yra kaltinami urėdijos miškininkai ir privačių miškų savininkai. Seniūnų susirinkime vedėjas nemažai kritikos išsakė būtent privačių miškų savininkams, ir miško kirtimui leidimus išduodančiam Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiajam specialistui Algirdui Dičpinigaičiui. Pasak K. Kuncaičio, būtina spręsti susidariusią situaciją, nes pavasarį kelius gadina privačių miškų savininkai, o rudenį – cukrinių runkelių augintojai. Todėl savivaldibės administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio kabinete antradienį įvyko specialus susirinkimas, skirtas kilusių problemų aptarimui. Be savivaldybės atstovų susirinkime dalyvauti buvo pakviesti VĮ „Šakių miškų urėdija“ urėdas Sigitas Tamošaitis ir Miškų kontrolės skyriaus specialistas A. Dičpinigaitis, tikinęs, jog skundų dėl kelių niokojimų irgi sulaukia daug. „Manau, savivaldybė galėtų priimti sprendimą uždrausti, sakykime, kovo mėnesį vietinės reikšmės keliais vykdyti bet kokį medienos transportavimą. Kodėl gi ne? Jeigu norima išsaugoti miško ir bendrojo naudojimo kelius – tai iš viso niekas neturėtų važiuoti savaitę ar dvi“,- sakė A. Dičpinigaitis. Beje, Jurbarko rajono savivaldybė yra priėmusi tokį sprendimą, tačiau tai nepadėjo išvengti kelių niokojimo. „Privatininkams kirsti medieną leidimai išduodami ištisus metus. Mes neturime jokių juridinių įgaliojimų, kad miško savininkui galėtume neišduoti leidimo kirtimui“,- pridūrė A. Dičpinigaitis.

 
Šakių miškų urėdijos urėdas S. Tamošaitis sako nesuprantantis urėdijai metamų kaltinimų dėl suniokotų kelių. Mat urėdija iš savo biudžeto kasmet miško kelių priežiūrai skiria apie 400 tūkst. litų. Be to, šiemet urėdija skyrė dar 160 tūkst. iš kelių fondo. Apskritai nemažai lėšų kelių priežiūrai skirianti urėdijos administracija nesupranta, kodėl žmonės dažnai kaltina urėdiją, juk ji pati skiria daug lėšų kelių priežiūrai.
Be to, yra ir kita bėda. Šakių kelių tarnybos viršininkas Antanas Pauliukevičius pabrėžė, kad tiek urėdija, tiek privatininkai mėgsta medieną pasidėti šalia kelio. „Tai kelia didelį pavojų eismo saugumui. Jeigu netyčia nelaimė, o šalia guli rąstų krūva – tai iš karto didelis pavojus gyvybei“,- pastebėjo A Pauliukevičius, pridurdamas, jog mediena turi būti kuo toliau nuo valstybinių kelių pakraščių. Pavojingai sukrauta mediena kurį laiką gulėjo kelių Veršiai – Pavingrupiai, Šakiai – Prūseliai, Gelgaudiškis – Plokščiai, Kiduliai – Slavikai atkarpose. Paprastai pavasariais pakelėse sukraunama mediena, pasak A. Pauliukevičiaus, gadina ir valstybinės reikšmės kelius. Tai komentavęs urėdas S. Tamošaitis, paneigė, kad valstybinių kelių pakelėse laikoma urėdijos darbuotojų nukirsta mediena. „Žinoma, kad būtų lengviau privažiuoti pasiimti, mediena dedama, bet tik prie miško kelių – mūsų žinybinių kelių“,- sakė S. Tamošaitis.