Giedrė PLEČKAITYTĖ

Trečiadienį savivaldybės posėdžių salėje vyko Žemės ūkio ministerijos organizuotas seminaras „Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas)“. Ministerijos atstovo pristatytos, rodos, gražios idėjos buvo smarkiai sukritikuotos. Ūkininkai ir žemės ūkių specialistai sako, jog tai dar vienas pasityčiojimas iš žemę dirbančių žmonių.

Nuotr. Marijampolietis ūkininkas V. Augustanavičius viešai piktinosi pristatyta priemone, skirta melioracijos griovių tvarkymui. Pasak jo, valstybė nori lengvu mostu sutvarkyti begriūvančias melioracijos sistemas.

Atsirado lėšų

Kad šalyje melioracijos įrenginių būklė nėra pati geriausia, aišku kiekvienam su žemės ūkiu susijusiam žmogui. Kaip žinia, jų tvarkymui skirtas finansavimas taip pat nuolat mažinamas, todėl atlikti kapitalinius melioracijos griovių tvarkymo darbus padeda europinė parama. Tad į trečiadienį vykusį Žemės ūkio ministerijos organizuotą seminarą daugelis ūkininkų atėjo su viltimi, jog pagaliau bus galima imtis rimtesnių darbų melioracijos būklės gerinimui.

 
Priemonę, skirtą melioracijos griovių tvarkymo finansavimui, Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų ūkininkams bei žemės ūkio specialistams pristatė Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Vitukynas. Pasak jo, įgyvendinant minėtąją priemonę, būtų siekiama išsaugoti kraštovaizdį, užtikrinti tvarų ūkininkavimą, siekiant pagerinti sausinimo sistemų veikimą, kaimo vandentvarkos infrastruktūrą. Jos įgyvendinimui šiemet ūkininkams, melioracijos asociacijoms ar kitiems ūkio subjektams numatyta leisti įsisavinti net 10 mln. litų. Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui - 50 tūkst. litų. Naujovė šiemet yra tai, kad pernai buvo išmokama 100 eurų už ha, šiemet  naujai paraiškas teikiantiems pareiškėjams skiriama po 150 eurų. Pagal numatytą paramos išmokėjimo tvarką, priemonei taikomas išlaidų kompensavimo  būdas. Be to, paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą savo lėšomis. Pasisukus kalbai apie pinigus, meras J. Bertašius pastebėjo, jog norint atlikti pagal priemonę numatytus darbus, pirmiausiai reikia turėti pinigus. Marijampolės rajono ūkininkas Vytautas Augustanavičius teikė pasiūlymą, jog logiškiausia būtų turimas lėšas skirti specializuotai melioracijos tarnybai, turinčiai specialistus ir tam darbui atlikti reikalingą techniką.  

Pagal šiemet žemės ūkio ministro patvirtintą priemonę numatyta, kad pareiškėjas, teikiantis paraišką dėl melioracijos griovių tvarkymo, privalo įsipareigoti penkerius metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą. Sulaukus daug paraiškų, bus taikomas paraiškų vertinimo prioritetas. Numatoma pirmumą skirti tiems pareiškėjams, kurių ne mažiau kaip 70 proc. tvarkomų melioracijos griovių ilgį sudaro blogos būklės grioviai, nurodyti savivaldybių administracijų sudarytuose probleminių griovių sąrašuose. Toliau bus atsižvelgiama į tai, koks didžiausias bendras melioracijos griovio ilgis bei į tai, ar yra ilgesnis vientisas atstumas nuo griovio ištekėjimo.

Po priemonės pristatymo seminarą vedusiam žemės ūkio specialistui V. Vitukynui teko išklausyti išties nemažai pastabų ir kritikos. J. Bertašius nuogąstavo, kad su šia priemone nebūtų kaip su asbestiniais stogais - iš daug kalbų išėjo šnipštas. Pastebėta, jog vien tik medžių išpjovimas ir nušienavimas neduos gerų rezultatų, gerinant melioracijos griovių būklę. Labiausiai reikia išvalyti  melioracijos griovio dugną. Beje, daugelis kanalų turi po kelis savininkus ar naudotojus, nors priemonėje skelbiama, kad paraiškos teikėjas turi sutvarkyti abu kanalo šlaitus. Todėl kyla klausimas, kaip tokiu atveju sutvarkyti kanalą? Be to, pristatytoje priemonėje nė vienu žodžiu neužsimenama apie technikos įsigijimą. „Priemonė - gera, bet iki galo neapgalvota“,- pastebėjo J. Bertašius. Pasisakiusieji atkreipė dėmesį, jog be kapitalinio melioracijos remonto, šienavimas esą yra neįmanomas. Tad ją geriausiai būtų įgyvendinti jau sutvarkytuose kanaluose. Marijampolietis V. Augustanavičius viešai suabejojo, ar ministerijos jauni darbuotojai, baigę gerus mokslus ir būdami puikiais oratoriais, iš viso ką nors nusimano apie žemės ūkį. Jis ragino atkreipti dėmesį į melioracijos grioviuose apsigyvenusius bebrus. „Galbūt specialistams pavyktų susitarti su medžiotojais, ir problema būtų išspręsta kaip visam pasaulyje. Ši priemonė panaši į pasirodymą“,- kreipdamasis į žemės ūkio specialistą kalbėjo V. Augustanavičius. Pristatytą priemonę sukritikavęs ūkininkas apskaičiavo, kad šia priemone pasinaudoti tiesiog neapsimoka. „Trimerį nusipirkti, juo iškirsti krūmus, nušienauti atsieis 2500 litų, o man už hektarą duos 500 litų. Tai pasiimkime kirvį, pasiplakime dalgį ir grįžkime į balanos gadynę griovių  taisyti ir bebrų vaikyti“, - rėžė ūkininkas. Pasak jo, ūkininkai ir taip daug investuoja į melioracijos griovių remontą. „Valstybė melioraciją pamiršo kaip pamotė vaikus, o dabar nori vienu rankos mostelėjimu viską sutvarkyti. Palyginimui galiu pasakyti, nieko nedarant, niekur nieko nevežant, nenešant, miškų urėdijoje darbininkas gauna 554 litus už išpjautą hektarą rykščių. Šiuo atveju reikia transporto, dega kuras, o kur dar eksploatacinės išlaidos? Tiesiog siūloma tokia technologija: dalgis, kirvis, grėblys, šakės ir mes tvarkome Lietuvoje griovius. Ne to tikėjausi, esu apstulbęs“, - teigė ūkininkas V. Augustanavičius.

Apmaudu, kad valstybinės institucijos pamiršo griežčiau kontroliuoti melioracijos įrenginių priežiūrą ir šiandien turime išties nepavydėtiną situaciją. Tad, ar nereikėtų kiekvienam pradėti nuo savęs? Susitvarkyti griovius, nuolat juos prižiūrėti, tuomet neliktų nei bebrų, nei „neprofesionalių” jaunų specialistų.