Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai gauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų Europos Sąjungoje. Tačiau Baltijos šalių ūkininkai bendroje Europos Sąjungos rinkoje turi konkuruoti su daug didesnes išmokas gaunančių ES senbuvių ūkininkais. Pikete dalyvavę rajono ūkininkai sako, kad jis išeis į naudą.

Lapkričio 22 dieną Europos Sąjungos vadovams susitikus Briuselyje buvo aptarta 2014 - 2020 metų finansinė perspektyva. Baltijos šalių žemdirbiai reikalavo baigti diskriminaciją prieš Baltijos šalis. Taikiai protestuojančius žemdirbius palaikė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Diskusijoms į savo kabinetą protesto dalyvius pakvietė ir Lietuvos deleguotasis Europos Sąjungos Komisaras Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius, muitines, kovą su sukčiavimu ir auditavimą. Susitikime su Komisaru dalyvavo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas bei Lietuvos žemės ūkio sektorių – kiaulininkystės, pienininkystės, šiltnamių sektoriaus, smulkiųjų ūkininkų - atstovai.

 
Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas išdėstė Komisarui pagrindinius reikalavimus. Pirmininkas pabrėžė, kad Baltijos valstybių žemdirbiai pagrįstai jaučiasi diskriminuojami Europos Sąjungoje, konkuruodami su kitų ES valstybių žemdirbiais vienoje produkcijos, darbo jėgos ir žemės ūkio žaliavų rinkoje. Pasak jo, Baltijos šalių žemdirbiai gauna mažiausias visoje ES tiesiogines išmokas. Be to, žemdirbiai priversti realizuoti produkciją vienoje rinkoje su kitais, turtingesniais, gaunančiais didesnes išmokas, ir todėl pajėgiais sumažinti produkcijos kainą ūkininkais. Žemdirbiai jau naujajame finansiniame laikotarpyje tikisi sulaukti lygių sąlygų be jokių tolimesnių pereinamųjų laikotarpių.

Briuselyje vykusiame mitinge dalyvavo du Šakių rajono ūkininkai. Tai Ramūnas Kaunas ir Remigijus Žaliaduonis. Pastarasis sakė tikįs, kad mitingas duos rezultatų. „Dėmesys atkreiptas.  Faktas, kad ne be reikalo važiavome“, - teigė R. Žaliaduonis ir pridūrė, kad Baltijos šalių žemdirbių reikalavimus išgirsti atvyko daugelio pasaulio šalių žurnalistai. Nors dar neaišku, kiek bus įgyvendinti žemdirbių reikalavimai, bet viskas krypsta į geresnę pusę. „Kažkas vyksta į tą pusę. Projektas jau paruoštas. 2020 metais išmokos turėtų būti 196 eurai. Sumažins senųjų valstybių gaunamas išmokas“, - teigė R. Žaliuonis. Ūkininkas tiki, kad pakilus išmokoms, bus galima didinti darbuotojų atlyginimus, o maisto kainos mažės. „Dabar daug  gerų darbuotojų išvažiuoja dirbti į užsienį pas ūkininkus, į pramonę. Mūsų ūkininkai negali mokėti gerų atlyginimų“, - pridūrė piketo dalyvis.

Išklausęs žemdirbių atstovus, Komisaras teigė suprantąs žemės ūkio sektoriaus svarbą ne tik Lietuvai bei jos ekonomikai, bet ir visai ES. A. Šemeta perėmė iš žemdirbių beveik 45 tūkstančius Lietuvos piliečių parašų, reikalaujančių užtikrinti sąžiningą Bendrąją žemės ūkio politiką.

Pasak R. Žaliaduonio, žemdirbiai nusiteikę kovingai ir nežada nuleisti rankų. „Jeigu reikės, būtinai vyksime. Reikia važiuoti ir parodyti, kad tokie esame“,- teigė šakietis.