Sąvartynas pildosi per greitai

savartynasSima KAZARIAN

„50 procentų turi būti sumažintas atliekų patekimas į sąvartyną. Kai ten vežamos žaliosios atliekos, jis užsipildo dvigubai greičiau. Kyla grėsmė apskritai likti be sąvartyno“,- įspėja Šakių aplinkos apsaugos inspektorius Stasys Pocevičius.

Nuotr. Į bendro naudojimo konteinerius metamos žaliosios atliekos labai spartina sąvartyno persipildymą.

„Aplinkos tvarkymo organizavimas priklauso savivaldai, tokie įstatymai. Aš negaliu kištis į svetimus reikalus, nes dar per galvą gausiu. Be seniūnų sunku išsiversti, seniūnai – savivaldos rankos“,

- tokių ir kitokių žodžių seniūnams pasakė Šakių aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Stasys Pocevičius. „Labai durni tie įstatymai“,- pastebėjo Šakių seniūnas Alfonsas Jakas. Tačiau nieko nepadarysi. Taigi, kaip geriau organizuoti atliekų tvarkymą seniūnijose, svarstyta seniūnų susirinkime.
 
Tendencijos ne kokios

Atliekos ir tik atliekos, atrodo, daugiau niekas nerūpėjo seniūnams šio mėnesio susitikime. Nors ir pripažįstama, kad rūšiuojama daugiau nei anksčiau, vis tiek netyla apgailestavimai, kad trūksta  rūšiuotojų.
Tai rodo ne tik neužpildomi arba ne tuo, kuo reikia, užpildomi rūšiavimui skirti konteineriai, bet ir sparčiai pilnėjantis Marijampolės sąvartynas. Ši liūdna tendencija ir neramina rajono savivaldą bei aplinkos apsaugos agentūrą. Jos teigimu, per greitą sąvartyno užsipildymą ypač spartina žaliųjų atliekų metimas į bendro naudojimo konteinerius. „Jei į bendro naudojimo konteinerius pateks atliekos, skirtos perdirbti ar kompostuoti, tai sąvartynas užsipildys dvigubai anksčiau, negu iš pradžių buvo numatyta. Ką darysime, kai neturėsime sąvartyno? Tam niekas nepasiruošęs“,- gąsdino S. Pocevičius.

Nemaža bėda ir tai, kad į bendro naudojimo konteinerius patenka daug šiukšlių, kurios galėtų būti išrūšiuotos ir perdirbtos. „Aš siūlyčiau patiems perknisti sąvartyną ir išsirinkti stiklą, metalą, dar biznieriais pasidarys“,- pasiūlė Lukšių seniūnas Vidas Cikana, mėgstantis pajuokauti, tačiau ir jis susirūpinęs pripažįsta, jog kažką daryti reikia.

Reikia supirktuvės

Problema kyla ne tik dėl to, kad mažai kas nori knistis po sąvartynus, bet ir tai, kad rūšiavimo infrastruktūra netenkina. Visi sutiko, kad žmonių motyvavimas per materialinę pusę šiuo atveju būtų efektyviausias. Šiuo metu Šakiuose nesuperkami plastikiniai buteliai, stiklinė tara, tik depozitas. S. Pocevičius pastebėjo, kad kol Šakiuose veikė stiklo taros supirktuvė, miestas buvo daug švaresnis.

Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis pritarė, kad supirktuvių atsiradimas būtų tikrai reikšmingas žingsnis skatinant žmones rūšiuoti ir pažadėjo dėti tam pastangas.

Mentalitetas dar nesusiformavęs

Ne tik iš užsienio šalių galima pasisemti idėjų, kaip realizuoti atliekas. Štai Biržuose stovi didmaišiai bioskaidžioms atliekoms. Pas mus yra tik viena aikštelė žalioms atliekoms, taigi žmonės dažniausiai jas ir meta į bendro naudojimo konteinerius.

Mes gyvename kaimiškoje vietovėje, todėl bioskaidžių atliekų realizavimas lyg ir neturėtų kelti problemų. Tačiau kelia, nes bendro naudojimo konteineriai rudenį būna perpildyti lapų ir supuvusių obuolių, teigia padėtį stebintys aplinkosaugininkai.

Žmonės bando visaip sugudrauti, kad tik atsikratytų lapų, pavyzdžiui, net kaimuose kai kas meta medžių lapus į krūvas, likusias nuo seniūnijos grėbtų ar neša į bendrus konteinerius. Tačiau tokie gudruoliai dažnai apgauna tik patys save, sako patyrę daržininkai.

Medžių lapai – puiki  trąša

Keista, bet aplinkos apsaugos agentūra tvirtina, kad toli gražu ne visi žino, jog lapų, šakų, obuolių ir kitos žaliosios atliekos gali būti metamos į vieną krūvą, kurioje nors atokesnėje sklypo vietoje ir kompostuojamos. „Kai žmogus turi nuosavą sklypą, sodybą ir ten sugrėbtus lapus, žolę neša į bendro naudojimo konteinerį, tai atrodo tikrai ne kaip“,- kalbėjo aplinkos apsaugos agentūros inspektorius S. Pocevičius. Po kelerių metų krūvos vietoje bus trąši žemė daržui, šiltnamiui ar gėlynui.

Administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis pasvarstė, jog gal būt reikėtų imtis „drastiškų priemonių“: jei konteineryje yra žaliųjų atliekų, tokio konteinerio atliekų surinkėjai turėtų nevežti. „Tikrai to konteinerio nepaliks, nes mokama už tonas, kurios pristatomos į sąvartyną“,- garsiai pamąstė Slavikų seniūnas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.