Karvių rujojimo sutrikimas

Antanas klausia: Mano karvė apsiveršiavo prieš pusę metų, bet iki šiol nesurujojo. Ką galėtumėte patarti? Ačiū.

Atsakymas.  Didėjant karvių produktyvumui, viena iš dažniausiai sutinkamų problemų yra Jūsų paminėtas karvių rujojimo sutrikimas. Karvių nerujojimo dažniausia priežastis yra hormonų pusiausvyros sutrikimai. Šiuos sutrikimus dažniausiai įtakoja daugelis faktorių, iš kurių paminėsiu keletą – karvės šėrimas, mineraliniai priedai, karvių ligos po apsiveršiavimo, laikymo sąlygos ir kitos.  

1.    Karvės šėrimas.  Labai svarbu subalansuoti karvės šėrimą, kad karvė sugebėtų ne tik „pagaminti“ pieną, bet ir susibalansuotų jos hormoninė reguliacija organizme. Ar jūsų karvių šėrimo racionas subalansuotas, galima patikrinti pagal pieno rodiklius, o tiksliau pagal pieno urėją. Pieno urėjos tyrimus atlieka VĮ „Pieno tyrimai“, iš kontroliuojamų karvių pieno ir iš superkamo pieno bendro mėginio. Jeigu šėrimo racionas subalansuotas, pieno urėjos koncentracija piene turėtų būti nuo 20 – 30 mg% (karvės duodančios iki 20 kg pieno per dieną urėjos norma – 20 mg%, duodančios virš 30 kg – 30 mg%). Žema urėjos koncentracija rodo, kar karvė šeriama racionu, kuriame yra daug energijos, arba mažai baltymų. Aukšta urėjos koncentracija rodo, kad šėrimo racione yra daug baltymų ir mažai energijos. Kalbant apie karvių rujojimą ir rujų ryškumą yra nustatyta, kad jeigu karvės pieno urėja yra virš 30 mg%, rujus bus neryškios (slaptos), visai jų gali nebūti, arba tokią surojojusią karvę neapsimoka sėklinti, nes yra didelė tikimybė, kad ji neapsivaisins.

 
2.    Mineraliniai priedai. Gana dažna karvių nerujojimo priežastis yra mineralų trūkumas karvių organizme. Labai svarbu parinkti tinkamus mineralus, priklausomai nuo karvių produkcijos, nes kuo produktyvesnė karvė, tuo didesnis jos poreikis mineralinėms medžiagoms. Tinkamiausias būdas nustatyti mineralų trūkumą – kraujo tyrimas, tačiau ne visada šį tyrimą galima atlikti ir tai yra gana brangu. Todėl labai svarbu stebėti karvės būklę ir jos „kūno kalbą“. Kaip pavyzdį galima paminėti tokį atvėjį – jei karvė sirgo parezu po apsiveršiavimo, reikia turėti omenyje, kad jai trūksta mineralinių medžiagų. Arba, jeigu pasikeičia apie karvės akis plaukų spalva (karvė atrodo kaip su akiniais), galima įtarti, kad karvei trūksta elemento – vario.  Todėl, pasitarus su veterinarijos specialistais, reikia parinkti karvei gerus, jai tinkamus, mineralinius priedus. Be to reikia paminėti, kad melžiama karvė turi gauti valgomosios druskos (birios formos, ar laižalų).

3.    Ligos po apsiveršiavimo. Gana dažnai karvės nerujoja dėl kitų ligų, kurios dažniausiai pasitaiko po apsiveršiavimo. Prie tokių galima priskirti gimdos uždegimą (endometritą), kiaušidžių funkcijų sutrikimus, energijos trūkumą (ketozę), organizmo rūgštingumo padidėjimą (acidozę), skrandžio (šliužos) užsisukimą (šliužo dislokaciją) ir kitas. Įtarti ketozę ir acidozę galima pagal pieno tyrimų rodiklius, tiksliau pagal pieno riebalų ir baltymų santykį. Geriausias jis yra 1,2, tuo tarpu jei šis santykis didesnis, negu 1,5, galima įtarti ketozę, mažesnis, negu 1,0 – acidozę. Kad tinkamai diagnozuoti šias ligas, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Sergant karvėm minėtomis ligomis po apsiveršiavimo, pirmiausia būtina gydyti šias ligas, vėliau gali susitvarkyti ir karvių rujos.

4.    Laikymo sąlygos. Nemažą įtaką karvių rujojimui turi laikymo sąlygos, ypač tokios kaip aplinkos temperatūra, apšvietimas, laisvas plotas, kuriame karvės gali vaikščioti, karvių „pasivaikščiojimas“ (mocionas). Kalbant apie aplinkos temperatūrą, reikia paminėti, kad karvių rujų pasireškimui laibai didelės įtakos turi žema ir aukšta aplinkos temperatūros. Karvėms yra karščio stresas, kai aplinkos temperatūra pakyla virš +30 °C, ir šalčio stresas, kai aplinkos temperatūra nukrinta žemiau - 30 °C. Būtent taip buvo praėjusią žiemą ir  vasarą. Temperatūrai pakilus, ar nukritus žemiau, ar virš kritinių ribų, organizmas patiria stresą, o kiekvieno streso metu išsiskiria hormonas – adrenalinas, kuris slopina organizmo lytinių hormonų pusiausvyrą. Tokiu atvėju karvė arba visai nerujoja, arba ruja jos nežymi, arba surujoja, bet neapsivaisina. Be to yra būtinas geras apšvietimas tvarte. Jeigu tvarte tamsu – rujos nebus, arba ji nebus kokybiška. Tai yra todėl, kad tamsa slopina karvių organizmo lytinį pajėgumą. Yra laikoma taip, kad geriausias tvarto apšvietimas toks, kad bet kurioje tvarto vietoje galima būtų skaityti laikraštį. Be apšvietimo gan svarbus yra karvių pasivaikščiojimas lauke (mocionas). Nustatyta, kad karvės geriau rujoja ir apsivaisina, jeigu jos reguliariai išleidžiamos pasivaikščioti į lauką.

5.    Jeigu karvė sveika ir visos ankščiau minėtos sąlygos yra patenkinamos, galima naudoti medikamentus (hormonus), kurie sukelią karvės rują. Yra daugybė vaistų naudojimo schemų, dėl kurių naudojimo reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju, kuris nustatys karvės sveikatos būklę ir patars, kukius medikamentus naudoti.