Skaitytojo nuomonė

Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

Arūnas iš Ringaudų:

Tokios organizacijos šiandienos geopolitiniame kontekste yra labai prasmingos ir reikalingos. Nors apie komendantūras žinau mažai, trūksta informacijos, bet galvoju, kad jos ypač aktualios šiuolaikiniam jaunimui – mano nuomone, jie kiek išlepę ir mažai ką moka, tad tokia veikla išmokytų didesnės atsakomybės. Kiekvienas pilietis privalo turėti bent minimalias žinias ir aiškiai suprasti, kas yra mūsų priešas. Nors pats auginu vaikus ir laiko trūksta, jei kiltų reali grėsmė, tikrai nebėgčiau į užsienį, kaip kai kurie sako, o likčiau čia. 

Vakaris iš Gelgaudiškio:

Nors apie Šaulių sąjungą ar karo komendantūras kol kas tik šiek tiek girdėjau, žinau, kad tai yra pasiruošimas galimoms grėsmėms. Anksčiau apie narystę jose rimtai nesvarsčiau, tačiau dabar jau pradedu domėtis. Manau, kad jungtis prie tokių organizacijų yra prasminga ir naudinga. Jei iškiltų reali grėsmė, būtų kur kas ramiau būti apmokytam ir pasiruošusiam, todėl tikrai matau prasmę apsvarstyti galimybę prisijungti prie šaulių ar komendantūros.

Aidas iš Šakių:

Manau, per daug skatinama nedirbti. Sako, kad gaunu pašalpą ir man neapsimoka dirbti. Suvokimą apie darbą, kažkokias vertybes turėtume gauti jau darželyje, mokykloje. Žmogus formuojasi septynerių metų, po to jo mąstymą pakeisti jau sunku. Dabar pagalvoju, kad galėjau ir pats geriau mokytis, atsakingiau pasirinkti specialybę. Nes daug kas dirbame ne pagal savo prigimtį. Be abejo, socialinė politika priklauso ir nuo leidžiamų įstatymų. 

Romutė iš Marijampolės:

Manau, reiktų keisti socialinę politiką. Mes kažkaip neorientuojame žmogaus, kad jis eitų dirbti. Per didelė parama yra skiriama nedirbantiems žmonėms. Gali gauti pašalpas ir sėdėti sau laimingas. Mano nuomone, jau vystosi tinginių karta. Ar vaikai turi tokią pareigą – dirbti, padėti tėvams? Manau, nebe. Vaikams reiktų daugiau žinoti pareigas, o ne tik teises.

Jūratė iš Šakių:

Nesijaučiu saugi. Nors dabar stengiuosi ignoruoti įvairias įtartinas žinutes ir nepasiduoti intrigoms, ši duomenų vagystė tikrai neprideda saugumo jausmo. Ypač gaila senyvo amžiaus žmonių – jie dažnai nepasiskaito, nežino visų pavojų, todėl juos apgauti lengva. Pati esu tapusi sukčių auka – apgavo telefonu, praradau visą savo invalidumo pensiją. Po to tapau budresnė. Kai dabar sulaukiu skambučių apie neva „laimėtus prizus“, tik atsakau, kad iš dangaus niekas dykai nekrenta. Kaip sakoma, nemokamas sūris būna tik pelėkautuose... 

Edgaras iš Alytaus:

Šiuo metu viskas kelia nerimą. Nors šiandien mano duomenys galbūt ir saugūs, rytoj situacija gali pasikeisti. Jaučiuosi nesaugiai, nes matau tam tikrą neteisybę: jei paprastas žmogus bent kiek pavėluoja sumokėti mokesčius, jis iškart gauna pranešimą, o kai nutinka tokio masto problema valstybiniu lygiu, niekas nieko nežino ir kaltų nėra. Norint jaustis saugiau, reikėtų pradėti nuo didesnio skaidrumo viešuosiuose pirkimuose ir atlikti rimtus auditus. Tik tada būtų galima tikėtis realių pokyčių ir didesnio saugumo.

Romas iš Kubilių:

Aš, kai jaunas buvau, vasarą nedykinėjom kaip dabar, kad jauni žmonės dykinėja. Darbo jaunimui vasarą reikia būtinai, bet reikia duoti ir pailsėti moksleiviams mėnesį ar pusantro. Mes eidavom ir prie šienavimo, paravėti, pauogauti. Jaunimas nedirba mūsų kaime, nes nėra to darbo. O kur tuomet jiems vasarą įsidarbinti? Jaunimą ir priveda prie dykinėjimo, nes visokie sugalvoti įstatymai neleidžia įdarbinti. 

Ugnė iš Šakių:

Manau, vasaros darbas jaunimą labiau išugdo, paruošia ateičiai. Aišku, poilsio po mokslų metų reikia kažkiek. Buvo man egzaminai, jaučiasi, kad reikia poilsio. Pati jau antra vasara iš eilės važiuoju padirbėti į pajūrį. Šiaip rajone jaunimui galimybių įsidarbinti, manau, yra. Pas ūkininkus tikrai galima darbuotis, tik reikia paieškoti. Be abejo, turėtų būti lankstesni įstatymai ir darbdaviams, norintiems vasarą įdarbinti nepilnamečius. Tai palengvintų ir sąlygas jauniems žmonėms įsidarbinti.

Rasita iš Šakių:

Taip, jaučiuosi saugi ir mano vaikai čia saugūs. Mano požiūriu, ir patruliuojančių pakankamai. Patiko ir policijos ataskaita – labai konstruktyvi, gražiai ir dalykiškai pristatyta. Visiškai nepykstu už pakelėse stovinčius paslėptus „stovus“, nes visa tai, kas drausmina vairuotojus, yra gerai. Manau, kad policijos ir policijos pareigūnų įvaizdis, lyginant su gerokai ankstesniais laikais, labai pasikeitęs į gerąją pusę. 

Akvilė iš Šakių:

Jaučiuosi pakankamai saugiai, nesvarbu kuriuo paros metu. Dažnai matau patruliuojančius pareigūnus, manau, jie gerai prižiūri tvarką mieste. Su pareigūnais susidurti yra tekę, bet ne dėl saugumo klausimų – visą reikiamą pagalbą suteikė. Sunku spręsti, ar policijos pareigūnų įvaizdis per laiką keitėsi, nes neturiu su kuo palyginti. Bet pagarba jiems yra. Net ir dėl Paskutinio skambučio teko bendrauti su pareigūnais, tai dialogas sklandžiai įvyko. Yra kažkada kilusi mintis tapti policijos pareigūne, bet kiti interesai nusvėrė mano ateities pasirinkimus.

Emilija iš Lukšių:

Tikrai taip. Norėtųsi, kad lauko treniruoklių būtų didesnis pasirinkimas. Kartais ir pati naudojuosi Lukšiuose pastatytais. Būtų atnaujinti, daugiau naudočiausi ir sportuočiau. Tačiau dažniau važiuoju dviračiu. Jau išbandžiau ir naują dviračių taką Šakiai–Lukšiai. Bet dažniausiai dviračiu važiuoju miestelio gatvėmis. Be abejo, prasibėgu ir miško keliais arba atvažiavusi į miestelį – mokyklos stadione. 

Viltė iš Sintautų:

Manau, kad tikrai daugiau žmonės sportuotų, aktyviai judėtų, jeigu būtų padaryti nemokami treniruokliai, pavyzdžiui, tokie, kaip Šakiuose prie baseino. Sintautuose labai mažas lauko treniruoklių pasirinkimas. Dabar yra brangu eiti ir sportuoti su treniruokliais sporto salėje ar klube. Asmeniškai aš einu į „Fortūnos“ salę sportuoti su svoriais, kadangi dalyvauju jėgos trikovės varžybose. Sportas man yra nauda ir kūnui, ir sveikatai.

Aušrinė iš Gelgaudiškio:

Važiuočiau pas uošvius į rūsį. Nes bute, kur gyvenu, nors ir yra rūsys, nėra pažymėta, kad yra priedanga. Situacija Vilniuje, manau, juokinga, jeigu priedangos užrakintos arba pusė mokinių išvesta į priedangas, pusė – netilpo. Čia absurdas. Kaip čia išsiaiškinsim, kurie verti gyventi, kurie ne. Laukiu, kada atsistatydins Vyriausybė. Tokia Vyriausybė nenusipelnė nieko, net ir būti išvesti į priedangas. Išvykimo krepšio neturiu, manau, kad neprireiks. Niekas neims tos Lietuvos. O dronais, ko gero, kažkas labai nori išprovokuoti karą. 

Vitas iš Voniškių:

Girdėjau apie paskelbtą oro pavojų Vilniuje, kad žmonės skubėjo į priedangas. Manau, kad tiek gyventojai, tiek institucijos nėra pasiruošusios, jeigu priedangos buvo užrakintos. Jei toks atvejis nutiktų ir gautume tikrą oro pavojaus signalą, žinau, kur eiti slėptis. Kieme yra toks drūtas pastatas, požeminė bulvinė iš akmenų sumūryta. Prieš karą dar pastatyta. Nekaupiu kažkokių maisto atsargų, neturiu ir to išvykimo krepšio. Asmeniškai aš neišsigandau, ramiai reagavau.

Danguolė iš Daržininkų k.:

Pritariu tokiam draudimui, kuris, manau, padės apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo polinkio gerti. Pastebiu, kad jaunimas parduotuvėje perka ypač energetinius, taip pat nealkoholinius gėrimus. Lietuvoje jau uždrausta gaminti ir parduoti vaikišką šampaną. Manau, tai teisingas sprendimas. 

Rasana iš Gelgaudiškio:

Manau, kad viskas priklauso, kaip vaikai iš vaikystės yra auklėjami šeimoje. Jeigu auklėsi padoriai, tvarkingai ir saikingai tėvai vartos, tai ir vaikai saikingai. Žinau šeimų, kai tėvas su motina atsisėdę geria kartu su savo nepilnamečiais vaikais. Draudimais, manau, nepasieksime nieko, šios problemos neišspręsime, vis tiek tam nepilnamečiui kažkas nupirks. Bet jeigu atsiras toks draudimas vaikams neparduoti ir nealkoholinių gėrimų, tai biskį toks apribojimas bus.