Skaitytojo nuomonė

Aldona iš Šakių:

Žiūrėjau Dainų šventės atidarymą Kaune. Labai gražu: tiek dalyvių, tiek žmonių suvažiavo į Dainų slėnį. Taip pat ir folkloro šventę kartu žiūrėjom su garbaus amžiaus senyte, tai ir ji labai susikaupusi žiūri, jai viskas patinka. Gaila, kol kas mūsų rajono dalyvių per pasirodymus dar nepastebėjau. Gal šokėjus pamatysim. Labai reikia tokių dainų švenčių, tokia vienybė jaučiasi. Deja, neturiu galimybės nuvažiuoti į Vilnių. 

Vitas iš Slavikų:

Žiūriu transliacijas per televizorių. Deja, nuvažiuoti į Vilnių jau negaliu, kojukę skauda. Šventė labai graži. Man visi patinka: ir dainininkai, ir šokėjai, ir jauni ar pagyvenę. Gaila, kad iš Slavikų dalyviai nevažiavo, pas mus jau nekas žmonių yra. Kai jaunas buvau, ir aš saviveikloje dalyvavau, bažnyčios chore giedojau. Reikia tokių dainų švenčių, kuomet žmonės gali išvažiuoti, save parodyti.

Rūta iš Gelgaudiškio:

Vis dėlto jis pirmas prezidentas Lietuvos, kažką gero nuveikęs, manau, kad gal ir nieko tokio. Man jis patiko, kad santūrus buvo, nors intrigėlių netrūko, bet ten meilės reikalai. Kaip vadovas tinkamas buvo. Dėl komunistų partijos – daug kas jai priklausė, dalis vis dar postus užima, tik vieni pasislėpę, kiti viešai deklaravę. Buvo toks laikmetis. Ir su tomis gatvėmis panašiai – jei anuomet pavadino kokio rašytojo vardu, vadinasi, buvo nusipelnęs. 

Gražina iš Veršių:

Manau, kad taip. Geras prezidentas buvo, nusipelnė. Tai, kad komunistas buvo, nėra didelis dalykas – tokie laikai buvo. Pastatys šitam, ateityje ir kitiems bus galima statyti, pavyzdžiui, Adamkui. Tik gal kol gyvi – nereikėtų. Svarbu ne griauti. Nesuprantu, kam tie senesni paminklai kliudė, pavyzdžiui, Petro Cvirkos. Tai vis tiek mūsų praeitis, istorija.

Kęstutis iš Šakių:

Be abejo, būtinai ir solidarumo bilietą pirksiu. Į šventę ne kiekvienais metais einame, priklausomai nuo aplinkybių. Vakarinė dalis, koncertai ne taip aktualu jau, bet užtat paradai! Ir mes laimingi pasijuntame, net ir žiūrovų pozicijose būdami. Miestui palinkėčiau darnos valdžioje, kad mažiau bereikalingų ginčų būtų. Man atrodo, nelabai ten kas siekia blogo, bet nori pasirodyti, prie kabliukų kabinėtis ir panašiai. Kažkaip pasiklausius tarybos posėdžius nesmagu pasidaro, norėtųsi sutarimo. 

Vilija iš Molėtų:

Esu šakietė, bet jau ilgai gyvenu Molėtuose, tai miesto šventėse nesilankau, nepapuola. Bet savo gimtajam miestui palinkėčiau meilės – mylėti žmones, padėti vieni kitiems, džiaugtis gražiu miestu ir patiems jį gražinti. Pati čia grįžtu gana dažnai, pas tėvus. Kai čia gyvendavau, eidavome kiekvieną dieną į miestą, ne tik per šventes. Būdavo anuomet dainų šventės koncertai, cirko festivaliai. Bet ir dabar labai smagu, miestas gražėja, puošiasi.

Albinas iš Staliorių:

Pritariu, savo pareigą kiekvienas turi atlikti. Tarnybos metu vyrukai suvyriškės, išmoks priimti rimtus sprendimus. Merginos tegul savanoriškai eina, ne koks Izraelis čia. Pats buvau kariuomenėje, patirtys, žinoma, visokios, bet šiaip į pliusą. Tiems, kurie abejoja, ar verta į šauktinius investuoti, vertėtų susimąstyti, kiek kainuoja profesionalios kariuomenės išlaikymas. Be to, jei atsitinka taip, kaip Ukrainoje, tai ką – negi tuos vaikus, kurie nieko iš viso nemoka, siųsti?

Audronė iš Veršių:

Nepritariu. Galvoju, kad reiktų jaunuoliams leisti pasimokyti, be to, nepatinka man prievarta. Lygiai tas pats su merginomis, jei tik pačios nori – valio. Pati tarnyba tikrai naudinga, reikalinga disciplinos ugdymui, o ir kitokia patirtis visada į gera. Jei būtų karas, manau, būtų visokių – ir tokių, kurie eitų tėvynę ginti, ir tokių, kurie bėgtų.

Alvydas iš Šakių:

Penkiasdešimt ant penkiasdešimt. Manau, kad tiesiog reikia leisti dirbti. Kalbant apie Navickienę, keista situacija, ką veikė tarnybos anksčiau, bet, tiesą pasakius, truputį gaila. Galėjo pabaigti kadenciją, kas čia beliko. Negerai, kad vis dar neturim švietimo ministro, kad žemės ūkio ministras pakeistas nebuvo. Bet yra ir gerų dalykų – labai aktyvus krašto apsaugos ministras. Ir pati ministrė pirmininkė – nematau žmogaus, kuris ją galėtų pakeisti. 

Ričardas iš Bliuviškių:

Nu va čia tai politika! Nepasitikiu nė trupučio. Dvi atsistatydino, kodėl vis dar Šimonytė ten? Ji tiek visko prižadėjusi, nieko neišpildo, o ir šiaip, mano manymu, situacija prasta, skandalai labai negražiai atrodo. Anksčiau dar truputį normalesnės buvo Vyriausybės, bet kai konservatoriai... Nelabai net ir seku, ką jie ten daro, per radiją nebent nugirstu, kaip, pavyzdžiui, apie Navickienės atsistatydinimą. Blogai.

Juozas iš Šakių:

Miniu šią dieną, einu į renginius, lankau ir buvusius tremtinius, kurie nevaikšto. Pats esu tremtinys, bet man pasisekė, grįžau į Lietuvą. Dėl jaunosios kartos... Jiems neįdomu. Sudominti ir suprasti galima tik papuolus į panašią padėtį. Dabar kita karta, kitoks požiūris, o tada buvo tokie laikai. Skatinti reikėtų, bet jau savo likusį gyvenimą nesugebėsiu to padaryti. 

Vaida iš Katilių:

Kartais pagalvoju, kad baisu, jog toks scenarijus nesikartotų. Savo aplinkoje irgi turėjome tremtinių. Svarbu išsaugoti atminimą. Kaip prisidėti prie to? Manau, iniciatyvų įvairių vyksta, tam skirtų renginių, tiesiog reikėtų patiems daugiau dalyvauti, nes tokių dienų pamiršti negalima.

Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.

Bronislava iš Keturnaujienos:

Balsuosiu. Kadangi partijų daug, pasirinkimas nelengvas. Svarbiausia, jog politikai žiūrėtų ne tik Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos – iš ekonominių, politinių ir visokių kitokių pusių. Nors turiu vieną partiją, kuriai simpatizuoju, bet vis tiek labiau atsižvelgiu į tai, kas sakoma, žadama. Į tai reikės atkreipti dėmesį ir reitinguojant. Dabartinis mano pasirinkimas nebūtinai atsikartos rudenį, per Seimo rinkimus. 

Erika iš Šakių:

Tikrai taip. Už ką, dar nežinau, vis dar svarstau. Neturiu vienos partijos, kurią visuomet palaikyčiau, tai prieš rinkimus tiesiog įdėmiai skaitau programas, tad, kai bus Seimo rinkimai rudenį, žiūrėsime iš naujo. Kalbant apie Europos Parlamentą, manau, svarbiausia, jog būtų gerai mums, turime parodyti Lietuvą iš gerosios pusės, kitaip sakant, kad gerai reprezentuotų, gėdos nepridarytų. Mano aplinkoje visi planuoja eiti balsuoti, nes po paskutinių rinkimų galutinai įsitikino, kad antraip nieko gero nebus.

Nerijus iš Kudirkos Naumiesčio:

Nežinau, kokia situacija likusiame rajone, bet Kudirkos Naumiestyje, atrodo, visai užtenka. Nors šiaip nelabai ką galiu pasakyti, kadangi apskritai renginiai man nėra pats aktualiausias dalykas. Kai Lietuvoje būname, kartais į kokį nors užsukame. Dažniausiai – į koncertus, šie labiausiai domina. 

Eglė iš Gelgaudiškio:

Užtenka tų renginių. Pati gyvenu Gelgaudiškyje, jei vyksta koks netoliese, stengiuosi apsilankyti. Kartais vykstame ir į kituose mestuose vykstančius renginius. Kalbant apie rajoną, mes dažniausiai renkamės tokius, kurie ir vaikams skirti, pavyzdžiui, šeimos šventę, vaikų dienos šventę. Tik tokio tipo renginių, kur veikos netrūktų ir mažiesiems, būtų atrakcionų, žaidimų ir t.t., organizuojama skurdokai, galėtų būti ir daugiau.