Skaitytojo nuomonė

Žaneta iš Lekėčių:

Žinau, kad jau Vyriausybė suformuota. Manau, visiškai prasta komanda. Nepalaikau nei vienų, nei kitų. Todėl, kad tik meluoja ir viskas. Pažadai, pažadai, pažadai... Netikiu, kad atėjęs naujas ministras kažką padarys. Ar senas, ar jaunas, koks bebūtų, visi vienodai meluoja. Reikia tesėti pažadus. O ką naujai atėję politikai keičia? Ateina tam, kad tik papildytų savo kišenes. Pati balsavau tik vieną kartą, 18-os metų ir viskas. Nusivyliau. Adamkus buvo geriausias ir gyvenom geriau. 

Ramūnas iš Londono:

Šiek domėjausi Vyriausybės formavimu. Tačiau šiandien vertinti premjero Gintaro Palucko ministrų kabinetą dar negaliu. Bus matyt. Kol kas ne visus ministrus žinau. Į Lietuvą grįžtu per metus du kartus. Gyvendamas užsienyje tik per televizorių retkarčiais pažiūriu, kas vyksta Lietuvos politikoje. Kiduliuose gyvena artimieji, suprantu, kad žmonėms yra svarbu, kaip dirbs naujoji Vyriausybė.

Kristina iš Kriūkų:

Jau Kalėdų dvasia jaučiama. Vien apsilankius Šakiuose, kurie taip gražiai papuošti. Namuose eglutę jau pasipuošėm su anūkais. Adventas man daug reiškia, papročių laikomės, nes taip tėvai įskiepijo. Kalėdinių dovanų taip pat jau ieškau, tik ne visas randu. Švenčių stalui produktus perkamės prieš pat. Be abejo, daug kas pabrangę, bet nemažai akcijų. Prie Kūčių stalo susėdam dešimt žmonių. 

Vida iš Valių:

Per pamokslą girdėjau dvasininko žodžius, kad adventą iš mūsų pavogė. Seniau būdavo susikaupimo laikas, žmonės net darbus stabdydavo. Šiandien esam chaose, bėgime. Pradedu kauptis Kūčių dieną, mūsų šeimoje labai svarbus maisto gaminimas šventiniam stalui. Kuomet prie jo atsisėdi, nuo to lėkimo bandai jau ramiau pakvėpuoti, o kulminacija yra dalyvavimas Bernelių Mišiose. Tuomet susikaupi ir susikoncentruoji apie ką yra ši šventė – ne apie lemputes, dovanas, Kalėdų Senelį. Tai yra Jėzaus gimimas.

Deividas iš Keturnaujienos:

Automobilio nevairuoju, važinėju autobusu, po Šakius daugiausiai vaikščioju pėsčiomis. Kuomet eini per pėsčiųjų perėją, ne visada vairuotojai pristoja. Arba praeini iki pusės kelio, o automobilis pro nugarą jau lekia. Kad pilnas miestas pristatytas automobilių, man nemaišo. Jeigu stovėjimo aikštelė būtų atokiau, kaip tuomet kokiai močiutei ateiti? Mano kaime saugu, nebent reikia žiūrėti, kad koks traktorius nepervažiuotų. Tiesa, man nueiti iki autobusų stotelės per regioninį kelią nesaugu. 

Saulė iš Šakių:

Pati nevairuoju. Yra kai kurios gatvės nesaugios, pavyzdžiui, vasarą medžių šakos užstoja. Ne kartą yra buvę, kad vairuotojas manęs greičiausiai net nematė. Visur miestuose daug automobilių pristatyta. Stebiu ženklus ir dėl savo, ir dėl kitų saugumo. Ruošiantis eiti per perėją, pasitaiko, kad vairuotojas vis tiek pravažiuoja. Neseniai situaciją stebėjau, kad vaikai su dviračiais per perėją sau pravažiavo. Gal reiktų čia daugiau prevencijos?

Aušra iš Valenčių:

Užsukam į „Laimę“ pyragų. Vyras iš vietinės įmonės dažnai perka šakočius. Taip pat ir raugintus kopūstus. Kokybė pasiteisino, todėl ir perkam. Rečiau nusiperkam vietoje gaminamo aliejaus. Dažnai iš anksto užsisakom norimos produkcijos. Apie pirtininkų teikiamas paslaugas ne itin žinau. Baldininkų paslaugomis taip pat netekę naudotis. Galbūt daugiau naudojuosi grožio paslaugomis, dauguma žmonių – autoservisų. 

Rasa iš Šakių:

Taip, perku. Kepyklos „Rugelis“ gaminius, mėgstam Juškų raugintus kopūstus. Dažniausiai produkciją įsigyjam iš pačių gamintojų, jų įmonėse. Perkam todėl, kad esam išbandę, pavyzdžiui, kopūstus. Nuvežam net artimiesiems. Prekybos centruose renkamės labiau mūsų krašte pagamintą produkciją. Tai sveikesnis, kokybiškesnis maistas. Be abejo, naudojamės grožio specialistų, odontologų paslaugomis. Tiesa, nei pirtininkų, nei baldininkų paslaugomis neteko pasinaudoti.

Dalė iš Šakių:

Parduotuvės jau pilnos kalėdinių prekių. Galvoju, kad dar biskį per anksti. Aš dar nesvajoju, ką pirksiu. Nebent anūkams dovanų. Nors, užėjus į parduotuvę, šventiškos prekės man pakelia nuotaiką. Eglutę, manau, per anksti dar puošti. Mačiau, kad Kaunas įžiebė Kalėdų eglę. Gali dar iki švenčių ir spygliai nukristi. 

Dalė iš Šakių:

Kad prekybos centrų lentynos jau pilnos šventėms skirtų prekių, manęs tai nestebina. Abu su vyru neseniai grįžę iš Kalifornijos, o ten jau nuo rugsėjo mėnesio pradėdavo prekiauti kalėdinėmis puošmenomis, dovanomis. Manau, jau reikia žvalgytis dovanų. Dairomės dovanų ir anūkams, ir vaikams. Nors eglutes įžiebti net neprasidėjus adventui, manau, ankstoka. Vaikštom po Šakių miestą, tai tos šventinės nuotaikos kol kas nėra. Miestas dar nesipuošia.

Alvydas iš Šakių:

Praktiškai nesusiduriu. Pats nesu biurokratas... Neteko kreiptis su kažkokiais reikalais į rajono savivaldybę, ar reikalus tvarkyti internetu. Manau, biurokratizmas labiausiai klesti valstybės valdyme. Seimas prikuria visokių įstatymų projektų. Galbūt daugiau dokumentų reiktų tvarkytis norint pradėti statybas. Asmeniškai kreipiausi į „Sodrą“ – viskas sklandžiai. 

Sigitas iš Bertulių:

Nesusidūriau. Reikėjo kreiptis pas akių daktarą, jokių problemų. Labai seniai su reikalais kreipiausi į seniūniją. Manau, norint gauti įvairius leidimus, daug dokumentų pateikti reikia. Tiesa, vėl daug valdininkų išsirinkom, manau, viskas bus po senovei. Vis tiek tęstinumas būna. Valdininkus sumažinus, gal kas ir pasikeistų.

Edita iš Gelgaudiškio:

Mažai vaikštau tamsiu paros metu. Jeigu jau einu, deduosi ryškiaspalvę liemenę. Pati vairuoju. Vis dar pastebiu pėsčiuosius be atšvaitų, liemenių ar šviesą atspindinčių drabužių. Dirbu Vokietijoje, ten žmonės pareigingesni ir labiau rūpinasi savo saugumu. Manau, kad reikia daugiau prevenciškai kalbėti ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kad šie naudotų atšvaitus, liemenes, kad apskritai laikytųsi saugaus elgesio kelyje taisyklių. 

Liuda iš Lukšių:

Nors mažai vaikštau tamsiu paros metu, bet nepamirštu pasirūpinti savo saugumu. Dažniausiai dėviu liemenę. Kai mane kas veža automobiliu, labai dažnai matau neatsakingų pėsčiųjų – eina ne ta kelio puse, be jokių matomumą gerinančių saugos priemonių. Nors kokį žibintuvėlį neštųsi! O štai dviratininkai tapo, manau, atsakingesni, jų technika gera ir aprūpinta visokiais šviečiančiais žibintais. Jau kas nori, manau, šių priemonių visur ras įsigyti.

Sigita iš Keturnaujienos:

Gyvenime taip susiklostė, kad turėjau pasirūpinti dukterėčia. Šiandien dėl amžiaus nesiryžčiau globoti vaiko. Manau, informacijos apie globos ar įvaikinimo procesą užtenka. Visgi, manau, kad globos nesiryžta imtis žmonės dėl didelio biurokratizmo. Be to, imti globoti vaiką yra didžiulė atsakomybė. Šiandien dažnai vaikai žino tik savo teises, o pareigą sunku išugdyti. Manau, ir genetika formuoja žmogaus charakterį, tad perkeisti globotinį gali būti sunku. Ryžtis globoti vaiką noras jau turi būti žmogaus viduje. 

Ramutė iš Bliūkiškių:

Artimųjų tarpe globėjų neturime. Aš jau per sena imtis globos. Žmonės nesiima globoti vaikų, manau, todėl, kad vėliau nuolat yra tikrinami įvairių institucijų, o norisi savo šeimoje laisvės. Globoti ar įsivaikinti galbūt imasi žmonės, negalintys turėti savo vaikų, bet labai juos mylintys. Jeigu mano giminėje reiktų pasirūpinti vaiku, imčiau globoti. Abejoju, ar žmonės dėl pinigų globoja, nes tai yra didelė atsakomybė. Vaikai šiandien yra įnoringesni.

Genė iš Naudžių:

Manau, reikia išdrįsti kreiptis pas specialistus. Pati kreipiausi, kai man buvo sunku. Ir padėjo. Dabar puikiai jaučiuosi. Esu girdėjusi apie savitarpio pagalbos grupes. Manau, nereikia visko savyje laikyti, o kreiptis pagalbos. Jei žmonės neskaito laikraščių, nežiūri jokių informacijų, nesinaudoja internetu, tai ir nežino, kur galima kreiptis pagalbos. Karas Ukrainoje mano emocinės savijautos lyg ir nepaveikė. 

Renata iš Šakių:

Visuomenėje dar yra stereotipai, baimė, kad nesupras, kad būsim pasmerkti, jei kreipsimės emocinės pagalbos. Pažįstu žmonių, kurie sunkiu momentu geriau nutylės, pakentės. Netgi kreiptis pas psichiatrą ne visi išdrįstame. Apie emocinės pagalbos grupes, veikiančias Šakiuose, negirdėjau. Bet jeigu yra grupė užaugusiems alkoholikų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje, tai gerai. Labai svarbu kalbantis išsivalyti tą skausmą. Tik kiek išdrįs ateiti? Kaip skatinti visuomenę?