Simboliška, jog savanorių atminimo įamžinimui skirti renginiai mūsų rajone vyko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dieną. Nepriklausomybės kovų kovotojai – vieni ryškiausių pasiaukojimo ir didvyriškumo pavyzdžių Lietuvos istorijoje, atidavę savo gyvybes vardan ateities kartų 1919–1920 m. kovose. Vasario 15–16 dienomis atiduota pagarba žmonėms, prieš šimtmetį gynusiems Kriūkų, Kidulių, Sudargo, Kudirkos Naumiesčio bei Lukšių kraštą ir Lietuvos laisvę.

Vasario 16-osios išvakarėse Kriūkuose atidengtas stogastulpis su Paežerėlių valsčiaus 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų savanorių bei Vyčio Kryžiaus kavalierių vardais ir pavardėmis. Šio krašto tautodailininkas Andrius Bieliukas galingame medžio gabale išdrožė net 80 savanorių ir keturias Vyčio Kryžiaus kavalierių pavardes. Tai Andriaus dovana Kriūkų kraštui.

„Valstybei šimtas metų – tai nėra daug, o žmogui jau daug. Savo Valstybę mylėti turime kasdien, ne tik Vasario 16 d., bet visus metus ir visus amžius. Linkiu, kad Vasario 16-ąją jūsų rankose plazdėtų Trispalvės, širdyse būtų tik gražios mintys, jūsų lūpose skambėtų prasmingos dainos. Lankydamiesi įvairiuose šventiniuose renginiuose galvokite, kad Lietuva – tai mano gimtinė, mano šalis ir aš ją be galo myliu“, – kalbėjo Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė.

Vasario 16 d. Prie Kidulių Kaimelio šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios taip pat atidengtos atminimo lentos Kidulių valsčiaus kovotojams – lentose įrašytos 47 savanorių ir keturios Vyčio Kryžiaus kavalierių pavardės. Ta pačia proga kiduliečiai atidengė dar vieną atminimo lentą, kurioje rašoma: „Šioje Kaimelio parapijos vietoje 1918 m. vasario mėnesį Lietuvos tarybos atstovas Pranas Vailokaitis Kidulių valsčiaus gyventojams pranešė apie atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi.“ O šios seniūnijos Kaimelio kaimą nuo šiol ženklins akmuo, skirtas Lietuvos 100-mečiui.

Pagerbti laisvės kovų gynėjų į Sudargą suėjo taip pat daug žmonių. Atminimo lentoje įrašytos 11 Sudargo seniūnijos savanorių pavardės.

Kalbėdama prie atminimo lentos sudargietė Alberta Dragūnaitienė priminė Lietuvos valstybės ištakas. Ji pasidžiaugė, kad renginyje dalyvauja kelių kartų sudargiečiai ir pastebėjo, kad skirtingų kartų – skirtingos patirtys.

„Mano atmintyje išlikę pokario vaizdai, kuomet į mokyklą ėjau takeliu, kuriuo prieš kelias akimirkas buvo velkamas pašautas partizanas, lig šiol stovi akyse kraujuota šliūžė“, – prisiminimais dalijosi A. Dragūnaitienė. Sudargietė žvelgdama į jaunųjų šaulių uniformas, ant kurių užrašytas žodis Lietuva, jiems sakė, kad šiandien jaunimas stovi jau pirmose Lietuvos sargybos linijose. Iš sudargiečių rankų į dangų pakilo 100 geltonos, žalios ir raudonos spalvos balionų.

Išklausę šv. Mišias Šv. Juozapo bažnyčioje, lukšiečiai susirinko prie „Atminties koplyčios“, šalia kurios buvo nuspręsta pastatyti memorialą net 41 Lukšių valsčiaus savanoriui.

Pranciškaus Jokymaičio tėvas savanoris Bronius Jokymaitis taip pat įamžintas atminimo lentoje. Pranciškus atvyko į paminėjimą iš Marijampolės, jis kalbėjo, kad šis paminklas bus priminimas ateinančioms kartoms apie drąsių Lietuvos vyrų – savanorių kovas.

„Žiūriu į šių vyrų pavardes ir jaučiu jiems didžiulę pagarbą. Skaitau kaimynų, kuriuos pažinojau, pavardes. Aš labai didžiuojuosi ir savo tėte, kuris savanoriu tapo sausio mėnesį, jis kartu su kitais savanoriais jau vasario mėnesį stojo į mūšį su bolševikais. Gal daug kam kyla klausimas, kas juos įkvėpė tokiam žygiui. Tai didžiulis noras turėti laisvą tėvynę, laisvą Lietuvą“, – kalbėjo savanorio sūnus ir dėkojo paminklo sumanytojui, Lukšių seniūnui Vidui Cikanai.

Lukšietis Vitas Merčaitis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga miesteliui padovanojo kryžių, kuris garbingai stovi A. Tatarės gatvėje, pasak kryžių pašventinusio Lukšių parapijos klebono Vytauto Juozo Insodos, tai jau ketvirtas kryžius šioje gatvėje ir bus gerai matomas kiekvienam pravažiuojančiam pro Lukšius.

„Pasirinktas ąžuolas pakoregavo, kad būtent iš jo drošiu kryžių, matyt, kaip ta Lietuva buvo daug kartų žeista, taip ir tame medyje atšaka buvo, tarsi skeveldra įsirėžusi“, – pasakojo V. Merčaitis. Seniūnas V. Cikana dar pridūrė, kad kryžiui vieta parinkta neatsitiktinai – čia buvo NKVD pastatas.

Kudirkos Naumiesčio miesto gyventojai susirinko į Vinco Kudirkos aikštę, kur buvo atidengtos ir pašventintos atminimo lentos, skirtos 56-iems 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Kudirkos Naumiesčio ir Būblelių valsčiaus savanoriams ir 19-ai Vyčio kryžiaus kavalieriams.

Tą dieną kovojusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę skambėjo Lietuvos himnas, atminimo lentas pašventino parapijų klebonai, buvo uždegtos žvakutės. Kiekvieno tokio paminklo pastatymas – tai ir tiesos atstatymas, kad buvome, kad esame, kad būsime.