Lukšietė Rūta Bernotavičienė savo gyvenimiškus patyrimus sudėjo į eilėraščių knygelę „Tas alyvų svaigus žydėjimas“. Ją pirmiausiai pristatė lukšiečiams – buvusiems bendraklasiams, kaimynams, pažįstamiems. Posmus skaitė anūkai, paskaityti savo eilėraščių, pasidalinti mintimis buvo paprašyta ir knygos autorė.

R. Bernotavičienė gimė Lukšiuose, mokėsi tuometinėje Lukšių Vinco Grybo mokykloje, po kurio laiko čia mokytojavo, dirbo bibliotekininke, vėliau jos namuose prieglobstį rado svetimi vaikai.

 

Moteris pasakojo, kad kurti paskatino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Bronislova Martišiūtė- Šukevičienė.

„Gyvenau, kaip mokėjau. Dejavau ir verkiau. Juokiausi ir mylėjau. Maitinau, kai turėjau saujoje kuo. Ir gyvenimo išmintį į širdį dėjau. Kad galėčiau išrėkti visiems balsu – kaip sunku ir labai sudėtinga moters gyvenimą nešti laiku. Bet nebūti dėl to nelaimingai“, – taip apibūdino save knygos autorė.

Į naująją R. Bernotavičienės poezijos knygelę nesudėtus eilėraščius skaitė jos anūkai – Lukas, Audrius ir Gabrielė. Šiai anūkei R. Bernotavičienė pirmiausia padėkojo už tai, kad jos dėka knygelė „Tas alyvų svaigus žydėjimas“ pasiekė skaitytojus. Rūta atviravo, kad alyvos – jos mylimiausias augalas.

R. Bernotavičienė prisipažino, kad jos namuose stalčiuje guli dar šūsnis parašytų eilėraščių, kelios apysakos bei kūryba, skirta vaikamas. R. Bernotavičienė ir jos artimieji viliasi, kad ir likusi kūryba suguls jau į kitas knygeles.

Pasveikinti autorės, pasidžiaugti naująja knyga ir pasimėgauti jos kūryba susirinko gausus būrys lukšiečių, kurie R. Bernotavičienei linkėjo sveikatos ir naujų kūrybinių minčių.

„Draugo“ inf.