Lekėčius sudrebino Mėlynių festivalis

melynes
A. J. Repšio nuotr. Konditerijos konkurse „Gardžiausias mėlynių pyragas“ buvo nominuotos penkios dalyvės, visos šeimininkės, gaminusios patiekalus, apdovanotos rėmėjų dovanomis.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį savaitgalį į Lekėčius žmonės traukė ne miško gėrybių rinkti, bet į miestelio centre jau ketvirtą kartą vykstantį Mėlynių festivalį. Pramogos tiek jauniems, tiek vyresniems prasidėjo nuo pat ryto – vyko įvairios sportinės varžybos, gausybė prekybininkų ir tautodailininkų kvietė apsipirkti, šeimininkės jau iš vakaro konkursui kepė pyragus. Buvo ištarti padėkos žodžiai ne vienam žmogui, puoselėjančiam Lekėčių kraštą. Scenoje skambėjo žinomų Lietuvos atlikėjų dainos, o jaunimas šėlo diskotekoje iki antros valandos nakties.

Šventės svečius pirmiausiai pasitiko iš visos Lietuvos suvažiavusių prekybininkų, amatininkų palapinių miestelis. Galėjai įsigyti medžio drožinių, molio gaminių, naminės duonos atsivežė ūkininkai net iš Panevėžio, radviliškietė siūlė keptų, rūkytų sūrių net su kanapėmis. Viliojo siūlomų prieskonių ir arbatų kvapai, pyragų ir kitų skanumynų kalnai. Susidomėjusių buvo ir Lekėčių moterų klubo narių pagamintais ledais su mėlynėmis, šventės dalyviai darėsi asmenukes prie Mėlynių festivalio dekoracijos.

Jaunieji šventės dalyviai išbandė siūlomų edukacinių programų įvairovę – mokėsi žiesti puodus pas keramiką Arūną Matulevičių, būriavosi prie zapyškiečių Kristinos ir Daivos (VšĮ „Kūrybos užimtumo stuba“) palapinės: pasidarbavę plaktuku jie turėjo originalų augalo atspaudais dekoruotą drobinį maišelį, iš mėlynių pagamintais dažais piešė ant medžio ar popieriaus lapo.  

Tiesa, vienas kitas pasigedo miško karalienių – mėlynių uogų, jomis prekiavo vos dvi uogautojos. Užtat mėlynių netrūko pyraguose, kuriuos šeimininkės pagamino konditerijos konkursui „Gardžiausias mėlynių pyragas“. Net 13 konkurso dalyvių saldžiomis idėjomis nustebino vertinimo komisiją: žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorę Elžbietą Monkevič, konditerę Rūtą Ažukienę ir Lekėčių bendruomenės asociacijos pirmininkę Ireną Puskunigienę.

Šiam konkursui buvo įsteigtos penkios nominacijos. Pirmąją vietą šiame konkurse skyrė Gailinai Šniokaitienei, kuri iškepė pyragą „Mėlynių karalius“. Skaniausio gaminio nominacija atiteko mėlynių ledams, kuriuos gamino Gina Skeisgilienė. Sveikuoliškiausi buvo Vilmos Vaitkuvienės gaminti batonėliai. Estetiškiausiai savo pyragą pateikė Eglė Brazaitytė. Originaliausiu pyragu pripažintas tortų karalius „Napoleonas“, kurį pagamino Daiva Endziulienė.

Šventei įpusėjus, Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro patalpose buvo atidaryta lekėtiškės Nomedos Barancovaitės-Lebtit tapybos darbų paroda „Miško sapnas“. Darbų autorė gausiai susirinkusiems parodos lankytojams pasakojo, kad idėjos paveikslams jai dažniausiai kyla iš susapnuotų vaizdinių. Šios parodos tema – miškas. Mat tapytoja visą vaikystę praleido šalia miško, kurio ramybė, grožis ir paslaptingumas, anot Nomedos, paliko savo žymę jos kūryboje.

Kokia gi šventė be sportinių varžybų! Šiais metais į krepšinio aikštelę išbėgo 14, o į tinklinio – aštuonios komandos, taip pat varžėsi teniso mėgėjai bei svarsčio kilnojimo entuziastai.

Bene daugiausiai šventės dalyvių susidomėjimo sulaukė Lietuvos šunų kinkinių sporto federacijos klubo „Fluidus“ dresuotų šunų pasirodymas. Klubo nariai su augintiniais pademonstravo bėgimą su šunimi, keturkojai traukė specialius paspirtukus ir dviračius.

Lekėčių miestelio seniūnas Ričardas Krikštolaitis padėkos raštus įteikė labiausiai Lekėčių kraštui nusipelniusiems žmonėms. Gražiausiai aplinką besitvarkančiu kaimu nominuoti Mikytai, o gražiausia Lekėčių gatve pripažinta Šilo gatvė.

Šventės dalyvių neišgąsdino net staiga užklupusi liūtis, kuri tiesiog išmaudė pirmąjį scenoje uždainavusį operos solistą Liudą Mikalauską. Vėl pasirodžius saulei, scenoje vienus atlikėjus keitė kiti, o jaunimas diskotekoje linksminosi iki vėlumos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kapines tvarkote tvariai?

klausimelis 06 02Kristina iš Šakių:

Stengiuosi žvelgti tvariai. Pastebiu, kad žmonės vis dažniau renkasi žvakes su keičiamais įdėklais. Dirbtinės gėlės vis dar sunkiai dera su tvarumo principais. Vis dėlto žmonės jas renkasi dėl praktiškumo – ne visi turi galimybę dažnai lankyti kapus, o juos prižiūrinčių žmonių pamažu mažėja. Pas mus vis dar gaji nuostata, kad meilę išėjusiems parodome jų kapus nuklodami gėlėmis ir žvakėmis. Džiugu, kad įrengiamos specialios vietos, kur paliktas žvakes galima atiduoti pakartotiniam naudojimui.

klausimelis 06 02 2

Juozas iš Gulbinų:

Manau, svarbiausia artimųjų kapus aplankyti, sutvarkyti kapavietę. Tai ir yra didžiausia pagarba išėjusiems mirusiesiems. Gėlių reikėtų nešti ir sodinti kuo mažiau. Per daug nereikia. Pastebiu, kad žmonės dabar neša mažiau žvakių ir gėlių. Aš labiau linkęs sodinti gėles arba nešti gyvų gėlių puokštes. Tikrai neapkraunu kapo. Perku dažniausiai žvakes su įdėklais. Po Vėlinių nurenku. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3