Praėjusį šeštadienį lekėtiškiai organizavo dviračių žygį, kurio tikslas – geriau pažinti Lekėčių kraštą. Kelias vingiavo pro poetės Gražinos Tulauskaitės gimtinę, partizanų kapus, dėmesio vertus gamtos paminklus iki Novaraisčio ornitologinio draustinio stebyklos.

 

„Juk ruduo – gervių palydėtuvės, primenančios praėjusios vasaros akimirkas ir primenančios, jog kiekvienas metų laikas dovanoja savitą žavesį. Tik reikia nepraeiti, o pastebėti. Būtent į rudeninio gamtos žavesio paieškas dviračiais leidosi entuziastingieji lekėtiškiai“, – pasakojo Lekėčių renginių organizatorė Milda Ratomskienė ir pasidžiaugė, kad dviračiais keliauti ir plėsti savąjį akiratį panoro ne tik suaugę, bet ir vaikai.

Žygis prasidėjo nuo Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčios. Labai džiugu, jog pasibalnojęs savo plieninį žirgą į dviračių žygį leidosi Lekėčių klebonas Ričardas Kmitas, nestokojęs ištvermės, geros nuotaikos ir įdomių istorijų. Pasirodo, jog rugsėjo 8 d., kuomet ir vyko dviračių žygis, dar vadinama Šilinėmis ir laikoma Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Tad klebonas R. Kmitas visus žygeivius nuramino ir patikino, jog oras bus tikrai geras. Ir neapsiriko.

Keliaujant į Novaraistį buvo aplankyta poetės Gražinos Tulauskaitės gimtinė, kurios atmintį liudija simboliniai paminklai.

Toliau miško keliais ir vieškeliais nuvažiuota prie Šilagirio pušies, kuri dar 1940 m. buvo paskelbta vietinės reikšmės gamtos paminklu: pušies aukštis –38 m, skersmuo – 92 cm. Žygeiviai rankomis apjuosė pušies kamieną.

Aplankytas partizanų kapas, žygio dalyvis Sigitas Pupius papasakojo jau išnykusio Šlekynės kaimo istoriją.

Vingiuoti miško keliai galiausiai žygeivius atvedė į Novaraisčio ornitologinį draustinį, kur užlipę į stebyklą visi galėjo pasigrožėti laukine gamta.

„Besibaigiant dviračių žygiui vienuolikmetis Dominykas ir aštuonmetė Mėta negalėjo patikėti, kad įveikė daugiau kaip 20 km. Bet kai kompanija smagi, tai ir kelelis neprailgsta, o Lekėčių krašte visada yra į ką pažvelgti nauju žvilgsniu“, – įspūdžiais dalijosi M. Ratomsienė.

„Draugo“ inf.