Šįmet Lietuvos šaulių sąjunga švenčia savo veiklos šimtmečio jubiliejų. Ta proga per šalį nuvilnijo daug renginių, parodų, buvo įamžintas ir nusipelniusių šaulių atminimas. Tad nieko nuostabaus, kad per Žolinės šventę Gelgaudiškyje buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta, skirta Gelgaudiškio šaulių sąjungos būriui, kuris pirmasis provincijoje buvo įkurtas prieš 100 metų.

Po šv. Mišių Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje parapijiečiai, miesto svečiai, šauliai, kariai savanoriai rinkosi prie daugiabučio namo pagrindinėje Taikos gatvėje atidengti atminimos lentos, kuri skelbia: „1919 m. rugsėjo 7 d. Gelgaudiškyje įkurtas pirmasis Lietuvos šaulių sąjungos būrys provincijoje. Ant šio namo pamatų stovėjo Gelgaudiškio valsčiaus Šaulių namai, kurie duris atvėrė 1938 m. Besitraukdama vokiečių kariuomenė 1944 m. pastatą susprogdino.“

Lietuvos Šaulių sąjunga įkurta Kaune prieš 100 metų, o šios sukarintos organizacijos veikla Gelgaudiškyje taip pat prasidėjo prieš šimtmetį. Būtent čia, kur dabar stovi daugiabutis namas, Šaulių sąjungos nutarimu 1937 m. buvo pradėtos Šaulių namų statybos. Anot žurnalisto Antano Andrijono, tiek patys šauliai, tiek vietiniai gyventojai uoliai stengėsi kuo greičiau pastatyti šį pastatą, o jo statyboms buvo leista netgi panaudoti pakalnėje buvusios špykerės (špykere vad. sandėlis, klėtis – aut. pastaba) plytas, o po metų jis jau buvo atidarytas. Per trumpą laiką pastatytas pastatas netrukus tapo ne tik organizacijos buveinė, bet ir viso miesto kultūros centru – čia vyko visi kultūriniai renginiai.

„Čia rinkosi visi muzikantai, choristai, šaulės moterys čia mokėsi virti, įvairių rankdarbių, o 1938m. Gelgaudiškio šaulių namams priklausė beveik 400 šaulių narių“, – istoriją priminė A. Andrijonas.

Deja, naujas pastatas žmonėms tarnavo neilgai – karui baigiantis vokiečių armija sunaikino visus objektus, kurie galėjo pasitarnauti priešininkų gynybai, tarp jų pateko ir Šaulių namai – pastatas 1944 m. buvo susprogdintas. Vėlesnę pastato istoriją mena ir patys gelgaudiškiečiai – beveik 26-erius  metus dabartinio daugiabučio vietoje buvo tik griuvėsiai, o apie 1970 m. ant buvusių pamatų pastatytas pastatas perduotas buvusiai plytinės gamyklai, kuri jame įkūrė bendrabutį savo darbuotojams.
Žurnalistas A. Andrijonas ne tik pasakojo į atminimo lentos pašventinimo ir atidengimo ceremoniją susirinkusiems svečiams pastato gimimo ir gyvavimo istoriją, bet surinko ir daug medžiagos apie čia dirbusius, kadaise savanoriavusius šaulius. Surinkta medžiaga sugulė į A. Andrijono fotografijų parodą, kuri dar mėnesį laiko bus eksponuojama čia pat, Gelgaudiškio dvaro sodybos prieigose. Parodoje „Gelgaudiškio būrio šauliams 100 metų“ eksponuojamos ne tik nuotraukos, bet yra aprašas apie nusipelniusius šio krašto šaulius, jų veiklą, žymiausius vadus ir istorinius įvykius.

Nors tikroji šaulių būrio įkūrimo data, kaip minėta, yra rugsėjo 7 d., tačiau gelgaudiškiečiai nusprendė pasirinkti Žolinės šventę atminimo lentos pašventinimui, kad čia galėtų užsukti į miestą sugrįžę kadaise čia gyvenę žmonės ar atvykę svečiai. Garbingoje atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir garbės sargyboje stovėjo Šakių jaunųjų šaulių būrio šauliai, Šakių šaulių 405 kuopos šauliai, ceremonijos metu aidėjo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205 kuopos karių salvės.

Šia svarbia tiek paties šauliams, tiek visai Gelgaudiškio bendruomenei proga sveikinimo žodžius tarė Seimo narė Irena Haase ir rajono meras Edgaras Pilypaitis. Su parapijiečiais po šv. Mišių į atminimo lentos ceremoniją atskubėjo ir naujasis parapijos klebonas Arvydas Liepa, Slavikų parapijos klebonas kunigas Donatas Rolskis, o atminimo lentą šventino iš  Gelgaudiškio kilęs dvasininkas kun. dr. Rimas Skinkaitis.

Pačia atminimo lenta pasirūpino Gelgaudiškio seniūnija, kuri prieš jos užkabinimą dar pagražino ir patį daugiabučio pastatą – perdažė išorinę sieną.