Šakių viešoji biblioteka jau šeštus metus organizavo „Kaimynadienį“. Įdomus pavadinimas renginiui sugalvotas, nes norėta suburti visus kaimynus – kraštiečius ir priminti istorinius įvykius bei asmenybes, kurių prasmingi darbai kalba patys už save. Vieni pirmą kartą, kiti dalyvaujantys kasmet  kaimynai liepos 16-ąją susibūrė prie penkių stotelių: prie Vinco Kudirkos paminklo, signatarams skirto paminklo Šakių rajono savivaldybės aikštėje, signatarų Saliamono Banaičio, Jono Vailokaičio bei Justino Staugaičio tėviškių. Šiemet minėta ir dvi svarbios progos – 130-osios metinės, kai V. Kudirka pradėjo gyventi ir dirbti Šakiuose bei liepos  15d. – Saliamono Banaičio gimtadienis.

 

„Kaimynadienio“ veiklos susietos su skaitymo iššūkiu Vitaminas „S“(kaitymas), kuriame buvo kviečiama pasinerti į rašytojų kūrybos pasaulį, dalintasi bibliotekos atstovių skaitymo įrašais „Youtube“ platformoje, surengta fotosesija su knygomis, į kurią įsijungė žiūrovai, norintys įsiamžinti įdomiose, linksmose nuotraukose. Prie renginio veiklų aktyviai prisijungė ir kiti žiūrovai – mokytojas Vidmantas Ambrasas atsivežė planšetę ir rodė skaidres su informacija bei nuotraukomis apie J. Vailokaitį, kiti dalyviai skaitė pranešimus, dalinosi mintimis bei pastebėjimais. Pasibaigus kalboms, pasak Šakių viešosios bibliotekos skyriaus vedėjos Linos Eringienės, signatarų tėviškių žalių lankų lygumose nuostabiai derėjo Ritos Mockeliūnienės su sese Estera atliekamos dainos.

Keliaudami iš vienos tėviškės į kitą kraštiečiai ne vien tik aktyviai dalyvavo veiklose, bet ir vaišinosi: S. Banaičio tėviškėje buvo pieno ūkis, todėl ten vaišintasi sūriu, o Vailokaičių pirmas verslas buvo uogos, tad ten – uogomis. Taip pat kiekvieną stotelę bibliotekos atstovės papuošė jų sukurtais lietuvių senoviniais žemdirbių ženklais su grūdų varpomis.

Anot L. Eringienės, reiktų dar labiau įprasminti tėviškes – organizuoti daugiau renginių, stovyklų, kad būtų galima išgirsti signatarų gyvenimo istorijas, prisiminti jų nuveiktus darbus ir gimtinių žalumos apsuptyje atgaivinti sielą.

„Staugaičio tėviškėje tokie ąžuolai – jų dviese negali apkabinti. Prie jų prisiglaudus, pabuvus, gal nuskaidrėtų mintys, gal širdy kažkas atsirastų, ten tikrai labai gera aura“, – sakė L. Eringienė

„Draugo“ inf.