Tarptautinės gimtosios dienos proga Šakių viešoji biblioteka šiais metais įteikė jau trečiąją vardinę Jono Augustaičio statulėlę „Raidė A“, kuria už savo veiklą ir atsidavimą įvertino Sudargo krašto patriotę Albertą Nataliją Dragūnaitienę.

Kadangi gyvai susitikti galimybių vis dar nėra, Šakių viešoji biblioteka pakvietė į virtualią gimtosios kalbos šventę „Kalba – žmogaus kultūros esmė“.

Jos metu prisimintas kraštietis šviesuolis, gimtosios kalbos puoselėtojas Jonas Augustaitis, kurio atminimą įamžinant 2019-aisiais ir buvo įsteigta vardinė statulėlė. Kaip teigė viena iš renginio vedėjų, J. Augustaičio asmenybė ir išliks kaip mokytojo, gimtosios kalbos puoselėtojo etalonas.

Mintimis apie gimtąją kalbą dalijosi taip pat kraštietė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Giedrė Čepaitienė, teigusi, kad kalboje slypi ir tautos savastis, ir gyvastis. Ji kėlė retorinius klausimus, ar tikrai gebame saugoti savo kalbą, ar tikrai visuomet randame tinkamus žodžius, ar vertiname kalbos unikalumą, patarlių, priežodžių grožį.

Anot profesorės, taisyklingai kalbėdami mes rodome, kad gerbiame tuos, kurie gyveno prieš mus, gerbiame jų atmintį ir demonstruojame, kad mums ne tas pats, kokį žodį į savo lūpas įsidedame, pagal juos apie mus spręs ir ateinančios kartos.

„Juk kalbėdami parodome save, savo išmanymą, mintis ir jausmus. Kuo kalba savitesnė, ne tokia standartinė, tuo savitesni mes patys“, – teigė G. Čepaitienė.

Visgi pagrindinis renginio akcentas – vardinės Jono Augustaičio statulėlės įteikimas. Šiais metais apdovanojimas įteiktas Albertai Natalijai Dragūnaitienei, kurios vardas itin glaudžiai susijęs su vienu gražiausių rajono kampelių – Sudargu. Tiesa, gimė ji ne čia, o Bliuviškiuose, bet Sudarge gyvena nuo 1962-ųjų, yra bendruomenės centro pirmininkė, kraštotyrininkė, aktyvi visuomenininkė, kuri ypač daug prisidėjo, kad garsas apie Sudargą sklistų kuo plačiau.

A. N. Dragūnaitienei Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė dėkojo už gimtojo rašto ir žodžio, regiono istorinės atminties sergėjimą, etninių papročių puoselėjimą, mokant ir ugdant naujas kartas, kurioms teks saugoti amžinąjį tautos židinį; už pilietiškus atsivėrimus, nuoširdžią veiklą statant dvasinius ir materialius paminklus, tautinės tapatybės simboliui – žodžiui. Pati laureatė teigė nesijaučianti padariusi tiek, kiek reikėtų padaryti, tad ir nominacijos ji sakė nesijaučianti verta. Visgi sutiko, kad tai ypač maloni ir didelė staigmena. Jeigu apie ją būtų žinojusi anksčiau, juokavo, gal ir išsispardžiusi nuo to būtų.

„Planų dar yra visokių, bet aš jau tik planuotoja būsiu, o vykdytoja su savo lazdele nebūsiu“, – kalbėjo A. N. Dragūnaitienė.

Anksčiau ji dirbo pedagoginį darbą Sudargo devynmetėje, vėliau ėjo knygnešio Martyno Sederevičiaus vardą turinčios mokyklos direktorės pareigas, bet visuomet jai buvo ypač svarbus žodis, kuris suspindi apsakymuose, novelėse, viename kitame eilėraštyje. Dalis jos kūrybos sudėta Šakių krašto almanachuose, o 2019 m. buvo išleista A. N. Dragūnaitienės monografija „Sudargo istorijos atspindžiai“, kurioje nemažai vietos skirta knygnešystės laikotarpiui, M. Sederevičiaus gyvenimo ir veiklos apžvalgai. Apskritai jos žodžiu nuolat skverbiasi Sudargo kraštovaizdis, knygnešystė. 2020-aisiais ji visus nudžiugino dar vienu leidiniu – apsakymų rinkiniu „Sugrįžimai“, kur 29 novelių centre ne kas kitas, o Zanavykijos žmonių gyvenimas.

„Tos žinios prisidės prie to krašto garsinimo, atminimo, būsimoms kartoms perdavimo. Tik ant gerai sumūrytų istorinių žinių pamatų gali būti pastatytas tvarus mūsų ateities mūras. To autorė ir siekia“, – sako Šakių viešosios bibliotekos direktorė K. Lebedžinskienė.

Būtent A. N. Dragūnaitienės iniciatyva 2004 m. Sudargo miestelio centre atidengtas paminklas „Plunksnelė“, skirtas rašto ir žodžio sergėtojams. Būtent šioje vietoje laureatei ir įteiktas apdovanojimas. O kur dar edukacinės ekskursijos po piliakalnius...

Kaip sakė pirmoji „Raidės A“ laureatė Augenija Julė Kasparevičienė, kalba eina ne apie pavienius darbus, nes visa tai yra A. N. Dragūnaitienės gyvenimo būdas.

„Tarsi užkarda, sauganti savo piliakalnius, knygnešius, gimtąjį žodį, savo šnektą nuo buvusių ir esamų invazijų. Ramu, kol jūs ten ir taip“, – gražių žodžių negailėjo A. J. Kasparevičienė.

K. Lebedžinskienė savo kalboje irgi ne kartą minėjo, kad A. N. Dragūnaitienės veikla yra nenutrūkstamas kalbos ugdymas, puoselėjimas, sklaida ir įamžinimas.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduoja Eglė Plančiūnienė, su renginio dalyviais sveikinusis būtent nuo snieguotų Sudargo piliakalnių, teigė, kad kaip visam kraštui svarbūs piliakalniai, taip šiam kraštui svarbi A. N. Dragūnaitienė.

„Esate pavyzdys, kaip atrodo meilė savo kraštui“, – laureatę sveikino E. Plančiūnienė.

Sveikinimus A. N. Dragūnaitienei skyrė ir antrosios „Raidės A“ laimėtoja, literatė Onutė Jasinskienė, meras Edgaras Pilypaitis, seniūnijos vardu apdovanojimu džiaugėsi ir bibliotekininkė Valerija Endriukaitienė.