Sodybos „Gamtos girnos“ savininkė Renata Balsevičienė, vaišindama žurnalistus, pasakojo, kad naudoja tešlai tik naminius produktus ir neslepia šakočio receptūros. (L. Poškevičiūtės nuotr.)

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Rugpjūčio 11 dieną Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) suorganizavo akcijos „Atviros dienos kaime“ viešinimo turą žurnalistams. Apie 20 žurnalistų, kelionių organizatorių, nuomonės formuotojų bei fotografų aplankė 4 išskirtinius objektus Kazlų Rūdos ir mūsų savivaldybėje. Daugiausiai laiko svečiai praleido mūsų krašte: išbandė skiedrų drožimo amatą, stebėjo šakočių kepimą bei kaimiško sūrio gaminimą.

 

Kaip pasakojo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė dr. Agnė Vaitkuvienė, jau penktus metus organizuojama akcija „Atviros dienos kaime 2021“paskatina sodybas, ūkius, muziejus, dvarus, bendruomenių centrus ir kitus įdomius objektus atverti savo duris lankytojams bei siūlyti ypatingas paslaugas ir pramogas kaime. Lankytojai gali dalyvauti įvairių kaimiškų skanėstų degustacijose, edukacijose, sveikatingumo programose. Šiemet pirmąjį rugsėjo savaitgalį svečių lauks net 55 lankytini objektai!

Likus beveik mėnesiui iki akcijos, praėjusio antradienio rytą, žurnalistai, kelionių organizatoriai, fotografai (LKTA) buvo pakviesti į Suvalkijos regioną. Viešnagė prasidėjo nuo Jankų seniūnijoje (Kazlų Rūdos sav.) įsikūrusios sodybos „Gervių giesmė“, kur turo dalyviai galėjo apsirengti baltiškais rūbais, atsipūsti tipyje (Amerikos indėnų kūgiška palapinė – aut. past.), sodybos šeimininkė Greta Kupstienė vaišino žolelių arbata, kaimišku sūriu.

„Pirmiausia po apsilankymo sodyboje kilo tokia mintis – tuoj pasakysiu savo draugams važiuoti čia. Manau, vilniškiai, jauni žmonės čia turėtų daugiau užsukti“, –  po apsilankymo sodyboje kalbėjo „Elektrėnų kronikos“ redaktorė Julija Kirkilienė.

Iš Jankų krašto turo dalyviai pasuko į kitą miškuose pasislėpusį miestelį – Lekėčius. Privataus Čekauskų etnografijos muziejaus, įkurto prieš dešimtmetį, šeimininkas Gintas Čekauskas aprodė unikalią 600 oblių kolekciją (seniausias oblius pagamintas 1838 m.), kitus medžio apdirbimo įrankius.

„Mano mylimiausias oblius, ko gero, yra senelio pagamintas ir išdrožtas 1971 m., tais metais, kai aš gimiau. Visi eksponatai, kurie mena mano šeimos istoriją, yra man brangiausi“, – kalbėjo muziejaus šeimininkas.

G. Čekausko muziejuje yra unikalus eksponatas – skiedrų drožimo staklės, pagamintos apie XX a. vidurį pagal pirmųjų Lietuvoje tokios paskirties staklių pavyzdį. G. Čekauskas yra gavęs skiedrų drožimo staklių, kaip tautinio paveldo produkto, sertifikatą.Šeimininkas rodo, kaip nuo XIX a. pradžios Lietuvoje buvo gaminama skiedrinė stogo danga. Turo dalyviai savo rankomis galėjo išbandyti skiedrų drožėjo amatą, o G.  Čekauskas papasakojo, kad skiedroms drožti tinka ką tik nupjauto medžio arba išmirkyta mediena, daugiausia šiam reikalui naudodavo drebules.

„Mane žavi žmonės, kurie yra entuziastai. Šio muziejaus šeimininkas – tikras savo srities profesionalas. Gal net keistuolis, bet ant tokių laikosi pasaulis. Tiesa, mano kartos žmonės daugelį eksponatų ir tų pačių lygintuvų, oblių, kas šių dienų jaunimui tikra naujiena, yra matę. Bet tai nereiškia, kad neįdomu“, – įspūdžiais dalinosi savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ žurnalistė Danutė Kurmelavičiūtė.

Kita stotelė – Beduonės kaime (Lukšių sen.) įsikūrusi sodyba „Gamtos girnos“, kurioje vedamos šakočių kepimo edukacijos. Atvykusius svečius pasitikę šeimininkai Renata ir Valentas Balsevičiai pasakojo, kad prieš keletą metų į Beduonės kaimelį su mažamečiais vaikais atsikėlė iš Kauno.

„Kadangi Valento senelis kepė šakočius, o vėliau šį verslą perėmė jo dėdė, nusprendžiau taip pat pamėginti. Šakočius kepti pradėjau dar gyvendama Aleksote, Kaune, bet aš labai norėjau savo pečiaus. Kepu šakočius pagal tą receptą, kurio mane išmokino vyro dėdė Remigijus. Recepto istorija jau siekia 100 metų. Kodėl aš juos kepu? Nes man patinka, be to, smagu parodyti žmonėms, kad yra dedami tikri produktai – kiaušiniai, sviestas, grietinė – be dažiklių ar kvapiklių“, – kalbėjo šakočių kepėja.

Žurnalistai susidomėję stebėjo, kaip raguolis kepamas pečiuje su malkomis, patys pabandė pašeimininkauti – pilti tešlą ant sukamo volo. Vėliau sodybos šeimininkų buvo pavaišinti jau iškeptais šakočiais.

„Verslo geno“ projektui rašom apie jaunus žmones, kurie drąsiai imasi įgyvendinti savo verslo idėjas Lietuvoje. Mane sužavėjo tai, kad šie turintys verslo gyslelę jauni žmonės, įgyvendina savo svajones kaime, vienkiemyje“, – dalinosi mintimis „Lietuvos ryto“ žurnalistė Audrė Srėbalienė.

Paskutinis objektas, kurį aplankė turo dalyviai – Ritinių bendruomenės centro Sūrio namai, kur ritiniškės Elena Kavaliauskienė, Janina Ilgūnaitienė, Rita Rakauskienė parodė, kaip gaminamas kaimiškas sūris. Svečiai sviestamuše mušė sviestą bei skanavo zanavykiško sūrio.

„Edukacinę programą „Kaimiško sūrio gaminimas“ rengiam beveik 10 metų, bet jau ir žmonės sensta, ir karves baigiam išsinaikinti. Kiek kaime yra mažų ūkių, kurie augina karvučių, galime suskaičiuoti jau ant vienos rankos pirštų. Pati auginu dar keturias ir šiandien edukacijai pieno atsinešiau iš savo ūkio“, – pasakojo E. Kavaliauskienė.

Žurnalistai viešnagę mūsų krašte baigė pietumis restorane „Kuchmistrai“, kur ragavo kalakutienos, marinuotos su cinamonu, bei karpį su šafrano padažu, keptą ant kopūsto lapo.