Kaip ir kasmet, Baltrušių kaime (Barzdų sen.) masinių žydų žudynių vietoje paminėtas čia nukankintų ir palaidotų Pilviškiuose gyvenusių žydų atminimas. 81-ųjų žydų sunaikinimo metinių minėjime sulaukta svečio iš Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados. Nebe pirmą rugsėjį į Baltrušius atvykstantis izraelietis Ramis Avrahamas Reznikas kraštiečių atminimui pagerbti skaitė maldą.

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Didžiulės žydų tautos, o kartu ir visos Lietuvos tragedijos minėjimas prasidėjo Baltrušių kaime, masinių žydų žudynių vietoje. Šioje vietoje 1941 m. naciai ir jų vietiniai bendrininkai sušaudė per tūkstantį žmonių. Du lauko rieduliai, pastatyti prieš penkerius metus dviejose žydų sušaudymo vietose, ir juose iškaltos raidės šiandien mena ir saugo istorinę tiesą.

„Ši tragedija neaplenkė ir Pilviškių žydų. Liudytojų pasakojimuose teigiama, kad 1941 m. rugpjūčio 27 d. 200 vyrų buvo nuvaryti už miestelio, kur jie turėjo iškasti dvi dideles duobes. Po to sušaudyti ir palikti čia gulėti amžiams. Po dviejų dienų sušaudyta dar 500 vyrų. Rugsėjo 15 d. budelių aukomis tapo ir Pilviškių žydės moterys ir vaikai“, – istorinius faktus priminė Šakių kultūros centro Griškabūdžio padalinio Barzdų salės kolektyvų vadovė Rasa Malinauskienė.

Vardais minėtos miestelyje gyvenusios ir per holokaustą išžudytos šeimos, žydų sušaudymo vietose uždegtos žvakelės, padėti akmenėliai – pagal žydų paprotį atėjusieji aplankyti kapo deda akmenėlius.

Holokausto aukų atminimo renginyje dalyvavęs rajono meras Edgaras Pilypaitis sakė, kad kiekvienais metais renkamės čia, kur kažkada nutrūko daugybės žmonių gyvybės gijos ir kaskart, „prisimindami juos, kartodavom – niekada daugiau. Never again“.

„Visi tikėjome, kad niekada tai nepasikartos. Tai įvyko. Šįkart Ukrainoje. Šiandien mes matome ten taip pat atkasamas masines kapavietes su išniekinimo, žudymo ir kankinimo ženklais. Mūsų pasižadėjimas „Niekada daugiau“ buvo sudaužytas. Šiandien jau matosi ir didelių vilties ženklų, kad po nakties tikrai išauš aušra, – kalbėjo meras. – Ši visa savaitė paženklinta Lietuvoje įvairiais renginiais ir akcijomis, pagarbos ženklais nusilenkiant holokausto aukoms. Ačiū Barzdų bendruomenei už gražiai prižiūrimus kapus – kaip atminimą ir tam tikrą grąžinamą skolą mūsų bendrapiliečiams.“

Daug jautrių žodžių pasakė garbūs svečiai. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados vicekonsulas William Kendrick priminė, kad 1856 m. daugiau nei 80 procentų Šakių gyventojų buvo žydai, kad čia veikė parduotuvės, mokyklos, bankas, buvo leidžiamas laikraštis.

„Holokaustas visa tai nušlavė. Viskas baigėsi būtent čia. Tūkstantis Lietuvos piliečių žydų buvo nužudyti čia. Jie būtų galėję būti Lietuvos patriotai ir ištikimi Lietuvos žydai. Tai pamoka mums visiems apie toleranciją, apie visuomenių kompleksiškumą, apie būtinybę matyti žmones tokius, kokie jie yra, o ne vadovautis stereotipais. Tai, kad mes esame šiandien čia, rodo, kad mes mokomės. Visų nekaltųjų nužudytųjų čia vardu aš meldžiuosi, kad mes išmoktume tą pamoką gerai“, – kalbėjo W. Kendrick.

Kasmet rugsėjį į Baltrušius atvažiuoja ir prisiminti žydų tautos tragediją pakviečia izraelietis R. A. Reznik, nužudyto Pilviškių rabino anūkas.

„Prieš 81-erius metus žydų ir lietuvių bendruomenės taikiai sugyveno kartu. Tačiau visa tai pasikeitė, kai naciai įsiveržė į Lietuvą. Čia, Pilviškiuose, visi miesto žydai buvo sukviesti į miesto aikštę, priverstinai atvaryti į šį lauką. Ir vyrai, ir moterys buvo priversti kolaborantų ir nacių išsikasti duobes. Čia jie buvo ir nužudyti. Vienas iš nužudytųjų buvo mano senelis, šio miesto rabinas, – kalbėjo R. A. Reznikas. – Aš tikiu, kad istorija nepasikartos ir mes kartu galėsime tiesti tiltus geresniam pasauliui.“

R. A. Reznikas priminė, kad prieš penkerius metus atvykęs į Baltrušius kraštiečių žudynių vietą rado apleistą, tad nusprendė šią vietą sutvarkyti, padaryti lankomą.

„Kartu su Šakių savivaldybe ir vietiniais gyventojais mes atgaivinome šią vietą ir kiekvienais metais čia susitinkame paminėti šių kraupių įvykių. „Taip jis išspręs ginčus tarp tautų, nuspręs daugelio žmonių bylas; jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti“, – Biblijos žodžiais ir malda pasisakymą užbaigė R. A. Reznikas.

Kalbėjęs knygos apie Lietuvos žydus sudarytojas Kęstas Pikūnas pasakojo, kad prie trečiosios knygos „Passport“ prisidėjo ir teatrologė, literatūrologė prof. Irena Veisaitė.

„Manau, reikia kiekvienam aplankyti arčiausiai esančias žydų žudynių vietas. Nes tas jausmas būnant čia, prie masinių kapaviečių, išties sukrečia. Esu gimęs Panevėžyje, o į mokyklą į Biržus man važiuoti reikėjo per Žaliosios mišką, kurioje yra ženklas, nurodantis, jog čia buvo nužudyti penki tūkstančiai Panevėžio žydų. Vaikystėje man tas ženklas buvo tik atstumą iki namų ar mokyklos ženklinanti vieta. Po trisdešimties metų sustojau Žaliosios miško holokausto vietoje ir visas prieš tai knygų skaitymas, filmų žiūrėjimas apie žydų istoriją... nublanko. Istoriją yra svarbu ne tik suprasti, bet ir pajausti“, – kalbėjo K. Pikūnas.

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų.