Jau dešimtą kartą kraštiečiai susibūrė akcijai „Uždek žvakutę Zanavykijos krašto partizanams“. Aplankytos mieteliuose, atokiuose kaimuose gyvybes už Lietuvos laisvę paaukojusiųjų žūties vietos, tvarkyti jų kapai ir uždegtos pagarbos žvakutės.

Akcijos ,,Uždek žvakutę savo krašto partizanams“ iniciatorė – kraštietė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko pavaduotoja Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Jau dešimtus metus organizuojama akcija spalio 28d. startavo Kaune, o šiemet lapkričio 2 d., kaip ir kasmet, prie akcijos prisidėjo ir zanavykai. Nemažas būrys kraštiečių, gyvenančių Zanavykijoje ar tik šiomis dienomis sugrįžusių į tėviškę, tradiciškai rinkosi prie Tremtinių paminklo Šakių kapinėse. Prie akcijos mūsų krašte prisijungia ir žurnalistas bei renginių vedėjas Vilius Kaminskas. Jis kviečia pirmiausiai sugiedoti „Tautišką giesmę“ bei tylos minute pagerbti žuvusių partizanų atminimą.

Akcijos „Uždek žvakutę Zanavykijos krašto partizanams“ globėja Seimo narė Irena Haase prisimindama mūsų tautos didvyrius kalbėjo, jog partizanai į miškus ėjo todėl, kad negalėjo susitaikyti su neteisybe, barbarišku elgesiu.

„Partizanams buvo labai svarbi jų žemė, jų šeimos ir tėvynė. Eidami į miškus jie žinojo, kad gali mirti, bet visgi jiems svarbiau buvo meilė tėvynei, jos laisvei ir nepriklausomybei“, – kalbėjo Seimo narė.

Žodį tarusi R. Duobaitė-Bumbulienė pirmiausiai padėkojo visiems prisidedantiems, kad per Vėlines neliktų tamsu ir tuščia ten, kur ilsisi mūsų tautos didvyriai.

„Prieš dešimt metų, kai pradėjome šitą akciją važinėdami po savo rajono miškus, tų tamsių vietų tikrai būdavo daug. O dabar keliaujant matai, kad reta kuri vieta yra nesutvarkyta ar neaplankyta. Tai toks ir buvo šios akcijos tikslas. Ir visai nesvarbu, ar tokią akciją organizuojate savo mieste ir susiburiate į didesnį būrį, ar tiesiog jūs savo automobilio ekipaže, kuriuo vykstate lankyti artimųjų kapų, nutarėte sustoti ir uždegti žvakelę prie pamiškėje esančio atminimo ženklo. Didžioji dalis partizanų į miškus išėjo būdami labai jauni, nesukūrę šeimų, nesusilaukę vaikų. Tad mūsų, laisvos Lietuvos žmonių, pareiga – jų amžinojo atminimo vietas aplankyti“, – kalbėjo kraštietė.

Prie akcijos pagerbiant žuvusius partizanus kasmet prisijungia ir Sintautų akademijos įkūrėjas Vitas Girdauskas, sintautiškiai taip pat turi gražią iniciatyvą ir kasmet kviečia aplankyti ir sutvarkyti senąsias Sintautų valsčiaus kaimų kapinaites.

„Kviesčiau, jei važiuojat pro senąsias kapinaites, kad stabtelėtumėte ir jose bei padėtumėte žvakutę. Tikėtina, kad ir ten palaidoti nežinomi partizanai. Šiandien lankysiuosi Kasikėnų kapinaitėse, ten būtent ir yra palaidotas partizanas. Dar šaunu yra tai, kad atvažiuoji į kai kurias kapinaites, o ten jau yra būta žmogaus, žvakutės dega“, – sako V. Girdauskas.

Akcijos dalyviai Šakių kapinėse prie Tremtinių paminklo uždega žvakutes, įsiamžina bendrai nuotraukai ir grupelėmis rengiasi vykti į įvairius rajono kampelius. Sutiktas kraštotyrininkas Antanas Bajerčius sako, kad lankys Gelgaudiškio kraštą, kraštietis prof. Arimantas Dumčius ir jo ekipažas pasuka į Kriūkus, sutikti lukšiečiai Sonata ir Vytas Kurai kartu su Seimo nare I. Haase patraukia į Lukšus, Lekėčius, aplankytos Laisvės kovotojų žūties vietos bei kapai ir kitose rajono seniūnijose.

Šį kartą mes, žurnalistai, pasukame Griškabūdžio link kartu su kraštiete R. Duobaite-Bumbuliene, jos sutuoktiniu Aidu bei tėveliu Juozu Duoba ir dviem griškabūdietėm – Giedre Vidžiūniene bei Julija Vidžiūnaite. Šiek tiek pasukus nuo pagrindinio kelio Šakiai–Griškabūdis, jau Skaistgirių kaimo (Sintautų sen.) ribose, stabtelim prie atminties paminklo, ženklinančio, kad šioje vietoje 1947 m. birželio 18d. žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Vyčio kuopos vadas Saliamonas Rudzevičius-Žemutis ir jo adjutantas Jonas Rinkevičius-Mėrūnas bei Pikžirnių kaime partizanas Gustavas Kriauza-Urėdas. Prie lauko riedulio jau uždegta žvakutė, A. Bumbulis nugrėbia lapus, Rasa iš naujo užriša vėjo nublokštą trispalvę juostelę.

Kitas sustojimas prie Griškabūdžio valsčiaus NKVD-MVD-MGB poskyrio ir stribų būstinės teritorijoje užkastų 1945–1950m. Barzdų, Griškabūdžio ir Jankų valsčiuose žuvusių partizanų paminklo. Šioje vietoje buvo užkasti 29 ar 30 partizanų palaikai. 1991 m. užkasimo vietos-kapų teritorija sutvarkyta, įrengtas Arvydo Didžiapetrio suprojektuotas paminklinis ansamblis. 1992 m. šalia pastatytas Albino Staugaičio (Kundroto) padarytas koplytstulpis. R. Duobaitė-Bunbulienė pasidžiaugia, kad atminties vieta pasirūpinta – nugrėbti lapai, dega žvakės.

Važiuojant Degutinės link, aplankome ir prie pat kelio pastatytą memorialą 1947 m. čia žuvusiems penkiems Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Vyčio kuopos partizanams. Memorialas šioje vietoje iškilo 2007 m. partizano Adomo Tumosos-Matroso giminaičių, gydytojų Tumosų šeimos iniciatyva. Paminklo autorius skulptorius Vidas Cikana ir jo sūnus Aldas. Kraštietės ekipažas suka toliau po Barzdų ir Žvirgdaičių apylinkes.

„Džiugiausia, kad net giliausiame miške, kuriame prieš keletą metų nuimdavome pačių prieš metus padėtą žvakelę, šiemet jau buvome ne pirmieji. Atminimą šildė liepsnelė, o tipinį įamžinimo ženklą puošė naujai užrišta trispalvė. Po dešimties metų šios akcijos viešesnio organizavimo šiemet labai aiškiai matau, kad tikslas pasiektas, nes neaplankytų ir nesutvarkytų vietų lieka vis mažiau. Ačiū visiems! Jūsų dėka mūsų istorija liks gyva“, – jau dienai besibaigiant socialiniame tinkle rašė kraštietė.

Šakių Šaulių 405-osios kuopos šauliai taip pat prisijungė prie akcijos ir partizanų kapus lankė bei tvarkė spalio 30 dieną.