Prisiminė knygnešių tėvą

Daugiau nei iš 300 žvakių sudarytas ir senosios bažnyčios šventoriuje sužibęs gyvybės medžio ornamentas skirtas prisiminti knygnešį, kunigą Martyną Sederevičių. Organizatorių nuotr.

Prieš 195-erius metus lapkričio 9 d. Plėgų kaime, Lukšių vlsč. gimė kunigas, religinių raštų leidėjas, knygnešys Martynas Sederevičius (1829–1907). Krašto šviesuolis neužmirštas Lukšių bei Sudargo žmonių.

Dar balandžio mėn. jo gimtinėje Plėguose buvo pastatytas stogastulpis (aut. Vitas Merčaitis). Džiugu, kad minint kraštiečio gimtadienį nei ši vieta, nei jis nepamirštas: Lukšių Vinco Grybo gimnazijos istorijos ir lietuvių kalbos mokytojų Sonatos Kurienės ir Karolinos Grockienės paskatinti mokiniai rašė laiškus šiai istorinei asmenybei, juos skaitė prie paminklo.

zibintai sudarge2D. Sinkevičiūtės nuotr.

Sudarge šiemet įvyko antrieji skaitymai, antrasis „Širdžių žibintų“ vakaras. Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo skaitomos ištraukos iš Juozo Tumo Vaižganto raštuose paliktų prisiminimų apie M. Sederevičių bei iš Juozo Švaisto knygos „Žiobriai plaukia“. Renginyje muzikinius kūrinius dovanojo Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ (vad. Rima Balčiūnienė). Kanklių stygos virpino Sudargo bažnyčios erdvę, pynėsi su Šakių kultūros centro Sudargo dramos studijos (vad. Irma Svetlauskienė) narių skaitomais tekstais, kvietė širdyse niekada neužgesinti meilės savo kraštui liepsnos.

zibintai sudarge3D. Sinkevičiūtės nuotr.

Atėjus sutemoms, senosios bažnyčios šventoriuje išryškėjo gyvybės medžio ornamentas. Jam sukurti išdėliota ir uždegta daugiau nei 300 žvakių.

Idėjos autorė I. Svetlauskienė, ornamento kūrėja Sudargo bibliotekininkė Valerija Endriukaitienė kartu su seniūnija viliasi, kad šis renginys taps tradiciniu.

zibintai sudarge4D. Sinkevičiūtės nuotr.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.