Slovėnams atvers zanavykės nuotakos kraičio skrynias

„Atrinkome labai įvairią XIX–XX a. vidurio tekstilę. Norėjome parodyti mūsų lobius – nuo seniausių drobulių, kurios atskleidžia sudėtingiausius, ploniausius raštus, iki paties skrynios turinio, kurį sudaro lovatiesės, prijuostės, marškiniai, juostos, audimo rietimai ir pan.“, – pasakoja kelionei besiruošiančios muziejaus moterys. L. Morkūnienės nuotr.

Praėjo penkeri metai nuo Zanavykų muziejaus bažnytinės tekstilės parodos Sankt Peterburge ir kolektyvas ruošiasi dar vienam tarptautiniam projektui. Spalio 23–29 dienomis Slovėnijoje, Velenje muziejuje, vyks 7-asis tarptautinis siuvinėjimo festivalis, kuriame lankytojai turės progą pasmalsauti, kokie lobiai slypėjo zanavykės nuotakos kraičio skrynioje. Taip pat bus eksponuojami mūsų krašto auksarankių siuvinėjimo darbai, vyks edukacijos. Pasak muziejaus direktorės Rimos Vasaitienės, tai puiki proga reprezentuoti ne tik savo kraštą, bet ir visą Lietuvą, kelti kvalifikaciją ir megzti pažintis.

Tęsdama mintį ji garsiai svarsto, kad muziejus jau seniai išaugo iš etnografinio rūbo, o veikti tik lokaliai šiais laikais jau tiesiog nebeišeina. Į festivalį Slovėnijoje vyksta keturios muziejaus kolektyvo narės, o jas lydės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas bei jo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė.

„Džiaugiamės bendradarbiavimu, kuris užsimezgė dar 2019 m., kai Velenje muziejaus nariai lankėsi Zanavykų muziejuje pagal „Erasmus+“ mobilumo programą. Tada jie domėjosi krašto istorija, tradicijomis, kultūra, o po susitikimo užsimezgė artimi ryšiai su Velenje muziejaus edukatore lietuve, dabar Slovėnijoje gyvenančia Ona Čepaityte-Gams“, – pasakoja R. Vasaitienė.

Tarptautinio bendradarbiavimo idėjos gimė anksčiau, tačiau jas įgyvendinti sutrukdė pandemijos suvaržymai. Tačiau dabar jau viskas paruošta būsimai kelionei į Slovėniją. Kelionės bene pagrindinis akcentas ir bus zanavykiškos tekstilės parodos atidarymas spalio 25 dieną. Vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė, direktorės pavaduotoja Skaistė Višinskaitė-Kumštienė pasakoja, kad 50 eksponatų atrinko tiesiogine žodžio prasme su kolegėmis eidama per visas skrynias: „Atrinkome labai įvairią XIX–XX a. vidurio tekstilę. Norėjome kuo geriau parodyti mūsų lobius – nuo seniausių drobulių, kurios atskleidžia sudėtingiausius, ploniausius raštus, iki paties skrynios turinio, kurį sudaro lovatiesės, prijuostės, marškiniai, juostos, audimo rietimai ir pan.“

Kelionei besiruošiančios muziejaus moterys kalba, kad į Slovėniją veža tik pačius gražiausius eksponatus, kad visi suprastų, kokia naginga ir turtinga buvo zanavykė nuotaka. Atrinkti buvo labai sunku, be to, užtruko dokumentų tvarkymas, rūpinimasis draudimu, saugiu vertingų eksponatų transportavimu. Visą šį tarptautinį sumanymą muziejus kompensuoja savomis lėšomis, o savivaldybė rūpinasi pačia kelione.

Po parodos atidarymo zanavykės festivalio lankytojus pakvies dar ir į edukacinę parodą. Kadangi festivalis skirtas siuvinėjimui, šakietės veža mūsų krašto auksarankių siuvinėtus darbus. Juos skelbimo būdu surinko iš mamų ir močiučių. Edukacijų metu dar bus vejamos ir piemenėlių juostos bei audžiama staklėmis.

Tarptautinė paroda „Iš nuotakos kraičio skrynios“ Velenje muziejuje bus eksponuojama iki 2025 m. pabaigos. R. Vasaitienė džiaugiasi įdėtu darbu, nes mato prasmę tarptautiniuose ryšiuose: „Tai ne tik unikali galimybė užmegzti tvirtus bendradarbiavimo ryšius su užsienio muziejais, meno institucijomis, bet ir stiprinti muziejaus darbuotojų komandinio darbo įgūdžius. Mes nuolat tobuliname savo kompetencijas, ši kelionė prie to svariai prisidės. O kur dar garbė svetur pristatyti ne tik Sūduvos krašto bet ir Lietuvos tradicijas bei papročius, pareikšti, kad esame kūrybinga, novatoriška, sąmoninga savo istorijos atžvilgiu šalis.“

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.