Spalio 1 d. minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Visą šią savaitę Lietuvoje, taip pat ir mūsų rajone, vyksta įvairių veiklų ir renginių, skirtų senjorams. Ar gali būti laiminga senatvė, teiraujamės dviejų senjorių – Gailutės ir Laimos.
Šiandien, deja, ne kiekvienas sutiktas senjoras gali pasigirti gera sveikata, artimųjų dėmesiu, ne visi senatvę gali leisti oriai. Tačiau yra ir veiklių, optimizmo ir gyvenimo džiaugsmą randančių. Vienos tokių – šakietės Gailutė Kairienė ir Laima Adomaitienė.
Pokalbiui susitinkame VšĮ „Namai visiems“, kur pašnekovės dažnos čia rengiamų veiklų senjorams dalyvės. Pirmiausiai susipažįstam. G. Kairienė, kuri jau daugiau nei pusę amžiaus gyvena Šakiuose, nors kilusi nuo Kudirkos Naumiesčio, 40 metų pradirbusi akušere Kudirkos Naumiesčio ir Šakių ligoninėse. 
Gailutė Kairienė sako, kad kiekviena išaušusi diena – jai geriausia dovana. K. Dovydaitienės nuotr.
L. Adomaitienės gimtinė – Bizieriai, Šakiuose gyvena taip pat seniai. Paskiausiai „Varpo“ mokykloje rūpinosi žiemos sodo augmenija, pasitikdavo ir išleisdavo moksleivius kaip budinti darbuotoja. Tad teiraujamės, ar jos nepasiilgsta darbo? Moterys sutartinai sako – ne. O į klausimą, kaip gyvena šiandien, Laima šypsodamasi atsako: „Gerai. Kiek nori, miegi, kada nori, guli, keliesi.“
„Darbo nepasiilgstu, nes turiu daug veiklų, – priduria L. Adomaitienė ir pasakoja, kad yra Šakių žmonių su negalia sąjungos narė, lanko rankdarbių klubą „Bitutės“, dainuoja ansamblyje „Vaiguva“ ir, be abejo, įsijungia į VšĮ „Namai visiems“ organizuojamas veiklas senjorams. – Važiuojam į ekskursijas, antradieniais renkamės pokalbiams prie arbatos, trečiadieniais iš japoniško polimerinio molio lipdom gėles.“
Moteris atvirauja, kad jai gyvenimo pilnatvę teikia ir tai, kad gyvena su vyru, todėl kartu dar išvažiuoja automobiliu aplankyti draugų, vasaras leidžia sode, kur užsiaugina ir daržovių, ir laiką gamtoje praleidžia. O žiemos vakarais namuose dėlioja deimantines mozaikas.
„Esu išdėliojusi „Paskutinę vakarienę“, paveikslą man įrėmino ir pasikabinau miegamajame“, – pasakoja Laima.
G. Kairienė atskleidžia, kad jai šiandien džiaugsmo šaltinis yra trys vaikai, šeši anūkai.
„Net ir sunkioje gyvenimo situacijoje stengiuosi nesiskųsti, nedejuoti. Šiandien esu laiminga, nes vaikai, anūkai sveiki. Kad dar galiu pakeliauti. Dažnai nuvykstu pas dukrą į Angliją, anksčiau esu pabuvojusi Kanadoje pas sūnų, aplankiusi Portugaliją, Maroką, Ispaniją, Turkiją“, – pasakoja Gailutė.
Laima Adomaitienė džiaugiasi galėdama dienas skirti mieloms veikloms – dainavimui, rankdarbių gaminimui. K. Dovydaitienės nuotr.
Ji šiuo metu gyvena viena, bet tikina vieniša nesijaučianti. Nors prasitaria, kad turi sveikatos problemų, bet gyvena aktyvų gyvenimą, vasarą sėda ant dviračio ir važiuoja į sodus pas kitą dukrą.
„Žiemą sprendžiu kryžiažodžius. Žiūriu laidas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, „Kas ir kodėl“ bei kitas. Mėgstu pabūti viena... O dieną pradedu anksti, pasimankštinu, paskui po šaltu dušu. Neatsisakau pusryčių. Savaitgaliais susitinku su dviem draugėm ir geriam kavą, kokias dvi valandas“, – sako Gailutė.
Džiugu, kad abi pašnekovės susigalvoja, kaip tapti laimingomis ir vertingomis. Pasak Gailutės, įvairios veiklos „Namai visiems“ organizacijoje jai pirmiausiai galimybė pabūti tarp žmonių, susipažinti su bendraamžėmis.
„Tai ir laiko praleidimas, kažką sužinai, pavyzdžiui, apie demenciją vienos paskaitos metu daug sužinojau“, – sako Gailutė.
„Aš, būdama čia tarp bendraamžių, pasikraunu gerų emocijų, manau, prasminga veikla tolina liūdesį“, – priduria Laima.
Abi pašnekovės įsitikinusios, kad žmogaus savijauta, ilgaamžiškumas priklauso ir nuo paties žmogaus minčių bei elgesio: „Savyje turime kuo mažiau pykčio laikyti. Kuo daugiau teigiamų emocijų gyvenime reikia.“
„Todėl stengiuosi atsiriboti nuo neigiamos informacijos per televiziją“, – priduria Gailutė.
O pasiteiravus, ar galvoja moterys apie tolimesnę savo ateitį, susimąsto.
„Dviese senti lengviau nei vienatvėje. Bet aš nesibaidau ir senelių namų draugijos...“ – atvirauja Laima.
„Anksčiau tėvai gyveno su vaikais. Šiandien kažkodėl nei tie, nei tie nenori gyventi kartu. Aš kol kas negalvoju apie gilesnę senatvę... Galvoju, kokią rytoj sriubą virsiu. Kažkas manimi vis tiek pasirūpins...“ – įsitikinusi Gailutė.
Pokalbio pabaigoje abi pašnekovės išsakė tą patį norą, kad tik sveikata neblogėtų, o ne tik senjorams, bet ir visiems žmonėms palinkėjo – optimizmo ir mažiau dejuoti.
Stasė iš Šakių:
