Artėjant rugsėjo 23-iajai – Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai – visuomenė pakviečiama prisiminti ir pagerbti Baltrušiuose nužudytų Pilviškių miestelio ir apylinkių žydų. Savivaldybės administracijos, žydų bendruomenės atstovai kalbėjo, kad, kaip ir daugelis, atėjo pagerbti, prisiminti ir išreikšti ne tik pagarbą, bet ir norą, kad nepasikartotų 1941-ųjų įvykiai.
Šiemet minime 83-iuosius metus nuo Holokausto pradžios Lietuvoje ir 80 metų nuo Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo.
1941 m. žydų naikinimas vyko ir mūsų rajone. Jų nužudymo vietas primena memorialai Kudirkos Naumiestyje, Batiškėse, Pervazninkų kaime, Baltrušiuose.
Baltrušiuose 1941 m. rugpjūčio 28–29 d. buvo sušaudyti apie 350 žydų tautybės vyrų ir keliasdešimt kitų tautybių žmonių iš Pilviškių valsčiaus, o rugsėjo 15 d. naciai ir jų vietiniai bendrininkai sušaudė apie 750 žydų tautybės moterų, vaikų, senelių. Pilviškių žydų žudynių vietą šiandien mena čia pastatyti du paminklai, 2018m. ši vieta Reznik šeimos iš Izraelio ir Šakių savivaldybės administracijos iniciatyva buvo atnaujinta, yra nuolat prižiūrima Baltrušių, Barzdų bendruomenių, Barzdų seniūnijos žmonių.
Apie šią neišnaikinamą dėmę pasaulio istorijoje palikusią žydų tautos tragediją kalbėjo ir Holokausto aukų pagerbti į Baltrušius atvykęs savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius.
„Praėjus net 80 su viršum metų nuo tų baisių įvykių Europoje, Lietuvoje ir čia Baltrušiuose, vis dar atsiranda pasaulyje vietų, kur kažkam atrodo, kad kažkas neturi teisės gyventi... Kalbam daugiau nei 80 metų, bet matom, kad pasaulis nesimoko. <...> Ir toliau kuriam ginklus. Kodėl žmonės nori žudyti žmones? <...> Aš manau, kad kaskart čia susirinkdami ir kalbėdami apie tuos įvykius turime skiepyti čia atėjusiems jauniems vaikams ir visi turime siekti, kad tai niekada daugiau nepasikartotų“, – kalbėjo vicemeras.
Minėjime dalyvavo ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, jis pirmiausiai padėkojo už pastangas paminėti šią litvakų bendruomenei skaudžią dieną.
„Stoviu čia ir bandau įsivaizduoti tuos baisius anuomet Pilviškiuose vykusius dalykus. Liudininkų pasakojimu, vyrams buvo įduoti kastuvai ir pasakyta, kad juos veš į Vokietiją dirbti kasyklose, bet šie buvo nuvežti į Baltrušių kaimą už pusantro kilometro nuo miesto. Jiems įsakyta iškasti dvi dideles duobes. Kai darbą baigė, jie buvo sušaudyti. O rugsėjo 15 d. žydės moterys ir vaikai buvo gabenami į tą patį mišką, kur anksčiau buvo sušaudyti vyrai. Taip pat sušaudytos...“ – apie to meto įvykius Baltrušiuose pasakojo G. Žakas.
Jis dėkojo ir Izraelyje gyvenančiam Pilviškių rabino palikuoniui Rami Reznikui, kad inicijavo Pilviškių žydų amžinojo poilsio vietos sutvarkymą Baltrušių kaime, informavo, kad dėl susiklosčiusios padėties Izraelyje šiemet į minėjimą atvykti jis negalėjo. Kalbėjo ir apie Lietuvos piliečių – žydų gelbėtojų – indėlį į žmoniškumo istoriją, paminėjo, kad Kauno žydai dažnai pagerbia gelbėtojus, jų artimuosius. Paties G. Žako mama taip pat buvo išgelbėta Šakiuose. Nuo žiaurios lemties ją išgelbėjo išganingas kaimyno lietuvio pasiūlymas bėgti iš namų. Pavežė ją iki Lietuvos sienos su Rusija. Rytojaus dieną ji būtų buvusi išvesta. Žydaitė iš Šakių atsidūrė Rusijoje, kurioje saugiai išgyveno, kol Europoje siautėjo naciai.
Kalbėdamas toliau G. Žakas kėlė klausimą, kodėl Holokaustas vyko Lietuvoje.
„Mano tėvas augo aštuonių vaikų šeimoje, kuri Šaukėnų kaime turėjo žemės, gyvulių, sviesto gamyklėlę. Mano senelis važiuodavo į šventes ir dalindavo maisto davinius vargstantiems... Iš aštuonių vaikų šešis nužudė Šaukėnuose, kur jie ir gyveno. Liko tik jis ir brolis. Grįždami su broliu iš tolo pamatė, kad iš namų išvedami visi juose buvę žmonės. Tėvas buvo Šiaulių gete, Dachau koncentracijos stovykloje. Tėvas grįžo į Lietuvą ieškoti giminių, bet jų nerado... O pas ką atsidūrė tie gyvuliai, jų namas? Galit suprasti, pas ką... Gal ir žudė todėl žydus, kad lengva buvo paimti turtą...“ – svarstė Ž. Gercas.
Holokausto aukų vietoje Baltrušiuose buvo skaitomi nužudytųjų vardai ir pavardės, dedami akmenėliai. 1941–1944 m. buvo nužudyta 196 tūkst. Lietuvos žydų, t. y. 94 proc. šios tautybės piliečių.
Ramūnas iš Šakių:
