Pirmas keramikės Ugnės Runienės blynas pakvieti šakiečius ir miesto svečius į nemokamas lipdynes ant Šakių ežero kranto ne tik kad neprisvilo, bet pranoko bet kokius lūkesčius. Norinčių prisiliesti prie molio, paklausyti „Brolių molių“ atsiradimo istorijos buvo pilna paežerė, o ir kūryba liejosi it iš gausybės rago.
Išties šeštadienio popietę oras buvo it užsakytas, saulė šildė it šilčiausią vasaros dieną, tad sujudimas paežerėje traukė ne vieno smalsuolio žvilgsnį. Atsirado net socialinėje erdvėje keliančių klausimą – o kas gi ten vyksta? Ogi ten vyko keramikės U. Runienės inicijuotos lipdynės iš molio, pritraukusios didžiulį būrį smalsuolių ir Ugnės kūrybos gerbėjų, kurie pirmiausiai jaukiai įsitaisė ant pledukų ir leidosi į pažintį apie tai, kaip apskritai gimė „Broliai moliai“ ir kilo mintis suorganizuoti viešą renginį.
„Gulėdama hamake sumąsčiau, kad man reikia padaryti masinį lipdymą prie kažkokio ežero“, – renginio užuomazgomis dalijosi Ugnė, noriai pasakojusi ir apie tai, kad dar lankydama Meno mokyklą keramikos ji visai nemėgo, netgi vengdavo šių pamokų. Viskas pasikeitė, kai gimus sūnui Vincui ji norėjo pakeisti aplinką. Tada keliai nuvedė į suaugusiems skirtus keramikos užsiėmimus „Mena meną“ studijoje. Ugnė juokiasi taip užsikabinusi ir pamilusi molį, kad pradėjo lipdyti nuolat, o kai jos dirbiniai pradėjo netilpti namuose, ėmė juos pardavinėti mamos „Žiedų galerijoje“.
„Vyras sako: tau reikia studijos. Tai sakau: jeigu padarysi... Studija yra jo dovana man“, – apie studijos „Broliai moliai“, kuri įrengta buvusioje triušidėje ir dabar nė iš tolo neprimena ūkinių patalpų, atsiradimą pasakojo Ugnė, nekart už palaikymą ir paramą dėkojusi vyrui Vytautui, mamai Daivai, kitiems artimiesiems ir jos keramikos gerbėjams.
Moteris priminė ir „Brolių molių“ pavadinimo kilmę bei pripažino, jog geresnio nė neįsivaizduotų, nors gimė jis visai atsitiktinai, kai tuomet dar Olandijoje gyvenusiam broliui Gabrieliui pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė: „Grįžk, kartu lipinsim ir būsim broliai moliai.“ Taip ir prilipo, nors broliai dabar kuria atskirai, bet, kaip sako Ugnė, broliai ir vyrai ją aplink supa nuolat – jos vyras turi brolį dvynį, pati turi du brolius, sūnų Vincą.
Beje, Ugnės studija „Broliai moliai“, kur ne tik ji leidžiasi į kūrybinius ieškojimus, bet keramikos paslapčių moko ir kitus, gruodį minės penkerių metų sukaktį. Tiesa, kaip pripažįsta keramikė, šakiečių lipdytojų studijoje gal 10 proc., nes didžioji dauguma vilkaviškiečiai, jurbarkiečiai, marijampoliečiai, kauniečiai.
Ne tik studiją daugelis puikiai žino ar yra joje pabuvojęs, bet ir kai kurie Ugnės dirbiniai jau pažįstami iš tolo, pavyzdžiui, papyčių puodeliai, kuriuos gerbėjai šluote šluoja, o viena pirmųjų jų užsinorėjo ir Ugnei parašė rašytoja Vaiva Rykštaitė. Apskritai šakietės dirbiniai keliauja į įvairias pasaulio šalis, nesvetimi jie tampa ir žinomiems žmonėms.
U. Runienė įsitikinusi, kad jeigu nori, reikia imti ir daryti, nes iš dangaus niekas nenukris, tad į klausimą, kaipgi jos indai atsirado pas žinomą kulinarinių laidų vedėją bei knygų autorę Beatą Nicholson, Ugnė atsakė, jog perskaičiusi jos knygą tiesiog jai parašė ir, žiūrėk, Beata tešlą jau minko Ugnės dubenyje.
Šeštadienį irgi kas puodelį, kas dubenėlį ar vazelę norėjo nusilipinti bei mielai klausėsi Ugnės pamokymų, į molį spaudė čia pat nuskintų augalų ornamentus. Ne vienas juokavo, kad būtų galima ir rekordą fiksuoti, nes vienoje vietoje lipinančių būrys išties įspūdingas. Ir pati Ugnė sutiko, kad studijoje daugiausiai priima iki 15 žmonių, tad to, jog prie stalų sunkiai tilpo norintys išbandyti keramiką, Ugnė tikrai nesitikėjo. O kadangi molio lipdynėms buvo paruošta net 300 kg, visiems ir molio, ir Ugnės dėmesio užteko. Ne vieną kartą nuskambėjo klausimas, o kada tokio susitikimo ir vėl galima tikėtis. Tad belieka laukti, kokios mintys Ugnei gulint hamake užgims ateity…
Raimondas iš Raseinių:
