Europos paveldo dienos – tai kasmet rugsėjį vykstantys nemokami kultūros paveldo pažinimui skirti renginiai. Smagioji dalis, kad nemažai prasmingų susitikimų šiemet numatyta ir mūsų rajone. Antradienio popietė dvaro restorane „Kuchmistrai“ kvietė pasigilinti „Ką mums pasakoja Zyplių dvaro antrosios (kairiosios) oficinos tyrimai“. Be vertingų architektūros ir polichromijos specialistų įžvalgų, buvo suteikta proga kartu su jais pasivaikščioti po oficinos pastatą, o iš objektą perėmusių valdytojų buvo galima puse lūpų išgirsti ir apie ateities planus.
Sako, kad kultūros paveldas yra neišsenkantis įkvėpimo šaltinis, tačiau kai į istorinę aplinką patenki kartu su archeologais, architektais, restauratoriais ir žmonėmis, išmanančiais polichromiją, iškart geriau supranti, kodėl atsiranda besiryžtančių perimti ar įsigyti vieną ar kitą paveldo objektą. Dar 2019 m. pabaigoje UAB „Gulbelė“ 35-erių metų terminui pasirašė sutartį su Šakių rajono savivaldybe dėl antrosios Zyplių dvaro oficinos nuomos.
„Zyplių dvaro komplekse atsiradome laimėję Šakių rajono savivaldybės paskelbtą konkursą ir pasirašę virtuvės ir pirmosios oficinos nuomos sutartį. Veiklą planavome ir vykdėme etapais, o tai leido apsiprasti, pajusti Zyplių dvaro komplekso lankytojų poreikius ir lūkesčius. 2017 m. atidarius restoraną, iškart pastebėjome nakvynės poreikį. Kai pirmojoje oficinoje atidarėme viešbutį, pasirodė, jog vietų jame ne visada užtenka. Tada natūraliai atsirado mintis apie dar vieną erdvę apgyvendinimui – parengėme pasiūlymą ir dalyvavome konkurse dėl antrosios oficinos nuomos“, – pasakoja įmonių grupės „Gulbelė“ teisininkė, diplomuota meno istorikė Lina Tarnauskienė. Pastarasis išsilavinimas leidžia naujajame projekte turėti ir sprendžiamojo balso teisę.
Kiekvienas paveldo objektas turi vertingąsias savybes, kurios ir nulemia jo reikšmingumą ir priskyrimą tam tikrai kategorijai. Abi Zyplių dvaro oficinos ir virtuvė yra valstybės saugomi paveldo objektai, įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, priklausantys Zyplių dvaro sodybos kompleksui, kuris reikšmingas nacionaliniu mastu, kaip turintis architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę. Todėl bet kokia intervencija į tokį objektą galima tik atlikus nustatytus tyrimus. Pastarųjų tikslas, kaip kalbėjo antradienį specialistai, yra nustatyti, kas paveldo objekte iš vertingųjų savybių išliko, kas pakito ar netgi išnyko. Visa tyrimų eiga turi būti dokumentuojama ir aprašoma. L. Tarnauskienė prisimena, kad antrąją dvaro oficiną teko perimti ne visai geru – pandemijos metu: „Suvaržymai ribojo galimybes, veiklos perspektyvos nebuvo aiškios, o procesai pradėjo judėti tik 2021 m. – tada buvo atlikti polichrominiai (sienų dekoro) tyrimai, dar vėliau – 2023m. baigti konstrukcijų ir ardomieji architektūros tyrimai, parengtas tvarkybos darbų projektas. Mes pasikliovėme rekomendacijomis, todėl džiaugiamės bendradarbiavimu su patirtį turinčiais, ne vieną sėkmingą projektą įgyvendinusiais specialistais.“
Antradienio popietę apie Zyplių dvaro antrojoje oficinoje atliktus architektūros ir polichrominius tyrimus, gautus rezultatus kalbėjo architektė Nijolė Kazakevičiūtė, architektas-restauratorius Evaldas Purlys, restauratorė Indrė Valkiūnienė, dalindamiesi įžvalgomis apie galimą oficinos paskirtį, jos reikšmę tuomečių dvaro savininkų gyvenime, nušvietė ir platesnį tokio pobūdžio statinių kontekstą. Paprastai kalbant, oficina yra atskiras dvaro sodybos pastatas ar jo reprezentacinių rūmų šoninė dalis. Ten dažniausiai būdavo įrengiama virtuvė, skalbykla, kitos pagalbinės patalpos, tarnų gyvenamieji kambariai. Antrosios dvaro oficinos architektūriniai tyrimai specialistams ir objekto savininkams visgi paliko neatsakytų klausimų. Taip nutiko dėl to, kad tyrimo metu neišvengiamai reikia pažeisti tam tikras pastato dalis. Kaip pasakojo architektas-restauratorius E. Purlys, statybininkams pradėjus būtinus griovimo darbus ir atsidengus tam tikroms mūro detalėms, visada verta tą tyrimų dalį pasitikslinti. Iš tiesų dažnai pasitaiko, kad paveldo objektuose didžiausius lobius atranda... statybininkai, mat griaunant ir valant atsidengia vietos, prie kurių tyrėjai ne visuomet gali prieiti naudodami įprastas priemones ir tyrimų metodus. Taigi ir antrojoje oficinoje dar planuojami papildantys, patikslinantys tyrimai, kurie padės suprasti, ar kai kurios iškeltos prielaidos pasitvirtino, ar vis dėlto ne.
„Būna, kad paaiškėja ir visiškai naujų aplinkybių, keičiančių patį istorinį pasakojimą, bet tai dar palikime ateičiai. Tačiau ir mums jau teko patirti, ką reiškia būti pasiruošusiems netikėtiems posūkiams – tyrėjui nustačius pastate buvus virenę (didelis ugniakuras gyvenamajame name, turintis platų mūrinį gaubtą, pereinantį į siaurėjantį kaminą, – red. past.), permąstėme būsimų patalpų paskirtis ir panašu, kad projekte darysime tam tikras korekcijas. Su polichrominiais tyrimais kiek aiškiau – kas buvo nustatyta ir įvardinta kaip vertinga, tą ir stengsimės išsaugoti ar atkurti“, – toliau pasakoja L. Tarnauskienė.
Visa tyrimo medžiaga tapo svarbiomis gairėmis toliau tvarkybos darbų projektą rengiantiems ir vykdantiems specialistams. Tvarkybos darbų projektas apims objekto pritaikymo viziją ir detaliai nurodys, kas turi būti atlikta tos vizijos įgyvendinimui. Dar laukia netrumpas kelias, kol bus gauti leidimai statybai, savininko pritarimas darbams ir tik tuomet į objektą įžengs architektai, dizaineriai, statybininkai, elektrikai, santechnikai, šildymo / vėdinimo, IT specialistai ir dar daug kitų ilgiau ar tik epizodiškai jame dirbsiančių žmonių... Labiausia šiuo metu antrosios dvaro oficinos valdytojams nerimą kelia stogo kokybė, perdangų nebuvimas, daugelyje vietų kenkėjų pažeistos sijos, netinkami eksploatacijai kaminai, rūsyje – aukštas gruntinio vandens lygis, dėl prasto drenažo vanduo kyla ir gadina sienas.
„Taigi laukia esamų elementų valymas, tvirtinimas, pažeistų keitimas. Iš savivaldybės tikimės greito jau parengto melioracijos projekto įgyvendinimo, kuris turėtų išspręsti gruntinio vandens keliamas problemas visiems sodybos reprezentacinėje zonoje esantiems pastatams. Visa tai reikalinga tam, kad pastatas būtų išsaugotas ir galėtų dar ilgai tarnauti. Prieš pradedant gražinimą, turime pastatą išgydyti ir sustiprinti jo imunitetą“, – apie laukiančius darbus kalba L. Tarnauskienė ir pasidžiaugia, kad projektas įgyvendinamas su didele komanda įvairių sričių specialistų – prie visų trijų paveldo objektų pagal poreikį dirbo ir tebedirba ekonomistai, buhalteriai, teisininkai, vadybininkai, personalo, ūkio, IT dalies specialistai.
Oficinos veiklos viziją objekto valdytojai taip pat turi ir išduoda kol kas tiek, kad ji turės panašumų su pirmąja, tačiau išsamiau apie tai bus galima kalbėti, kai bus gautas finansavimas. Visam projektui įgyvendinti reikės bemaž 800 tūkst. eurų. Į šią sumą įskaičiuoti ir jau atlikti tyrimai.
„Esame pateikę paraišką finansavimui gauti pagal vieną iš priemonių, jei būsime atrinkti, mums bus kompensuota dalis jau minėtos sumos. Kai tai mums taps žinoma, suplanuosime darbus. Pirmieji į objektą bus įleisti statybininkai“, – apie laukiančius darbus kalba L. Tarnauskienė ir neslepia optimizmo, kad kai visus veda bendra vizija, pagarba šalies istorijai, meilė savo kraštui ir duoklė bendruomenei, sėkmė turi lydėti.
Europos paveldo dienos dar nesibaigia – atvirkščiai, savaitgalį siūlo turiningą programą, kuri patiks besidomintiems dvarų architektūra. Daugiausia dėmesio bus skiriama Zyplių ir Kidulių dvarų pastatų architektūrai – kiekviename jų bus surengti teminiai renginiai: paskaitos, apskrito stalo diskusija, vyks koncertas.
Rugsėjo 13 d. 16 val. Kidulių dvaro svirne rengiama Lietuvos architektūros istoriko, architektūrologo, menotyrininko, humanitarinių mokslų habilituoto daktaro prof. Vytauto Levandausko paskaita „Mūro pastatų ypatumai: Kidulių ir Zyplių dvarai“. Po paskaitos klausytojai kviečiami diskusijai „Misija (ne)įmanoma: išgelbėti Kidulių dvaro mūrą“.
Rugsėjo 15 d. 11 val. Zyplių dvare rengiama architektūros istoriko, architektūros paveldo eksperto dr. Mariaus Daraškevičiaus paskaita „Paradinis ir ūkinis kiemas: Zyplių ir Kidulių dvarų atvejai“. Klausytojams bus pasakojama apie dvarų oranžerijas, parkus, reprezentacinius kiemus, paradinius ir asmeninius rūmų apartamentus. Lektorius nagrinės minėtų dvarų kiemų atvejus, pateiks lyginamojo pobūdžio žinių, apžvelgs minėtų dvarų architektūros ypatumus Europos kontekste.
Kultūros paveldas nuolat šalia mūsų, tik ne visada įvertintas ir pažintas. Europos paveldo dienos – puikus būdas prisiliesti ne tik prie to, ką matome šiandien, bet ir patyrinėti, pasigilinti ir suvokti, kaip ir iš kur jis pas mus atsiradęs. Tam kaip niekad dėkinga šių metų tema „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“.
Raimondas iš Raseinių:
