Rugsėjo 14 d. Šiurpiškių kaimo (Kidulių sen.) kapinaitėse pagerbtas partizano Justino Čiulkinio atminimas. Buvo pašventintas dar liepą Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos 4-osios šaulių rinktinės Kudirkos Naumiesčio 410-os kuopos šaulių ir tremtinio Antano Bajerčiaus iniciatyva pastatytas kryžius.
Apie 30 žygeivių – Šakių, Jurbarko šauliai, pavieniai asmenys, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos jaunieji šauliai – pirmiausiai išsirengė į žygį. Aplankę šiame krašte žuvusių partizanų atminimo vietas, nužygiavę daugiau kaip 8 kilometrus, paržygiavo iki Šiurpiškių kaimo. Čia esančiose kaimo kapinaitėse ir palaidotas partizanas J. Čiulkinys, jo atminimui dar liepą čia buvo pastatytas kryžius. Kaip kalbėjo šio renginio globėja, Seimo narė Irena Haase, Lietuvos partizanų atminimas yra gyvas mūsų širdyse ir tautos atmintyje.
„Kiekvienas kryžius, kiekvienas gėlės žiedas ar uždegta žvakutė – tai ne tik atminties ženklai, bet ir mūsų padėka už jų kovą“, – kalbėjo I. Haase pakviesdama kryžių pašventinti Kaimelio parapijos kleboną kun. Zenoną Stepanauską.
„Daugybė šeimų yra nukentėję nuo okupacijos. Mano mama Tauro apygardoje taip pat buvo partizanų ryšininkė, taip pat tardyta ir nukentėjusi. Tėvo dėdės sodyboje buvo partizanų bunkeris, kuriame aukodavo Mišias Lankeliškių parapijos klebonas Justinas Lelešius, kuris žuvo išduotas. Mano tėvas ruošdavo Mišioms reikmenis. Kažkas paskundė saugumui ir tėvo dėdes, tetas, apie dešimt žmonių išvežė į Sibirą. Manau, jeigu ne partizanų indėlis, ko gero, nebūtumėm turėję šiandien nepriklausomybės“, – kalbėjo dvasininkas.
Kalbėjęs Kudirkos Naumiesčio 410-os šaulių kuopos vadas Antanas Varankovas dar kartą priminė, kad kryžių partizanui J. Čiulkiniui statė kartu su šauliais Rimantu Simokaičiu, Antanu Albrektu, Gintaru Korsaku, o vietą, kur užkastas partizanas, parodė tremtinys A. Bajerčius.
„Mes ir jauniesiems šauliams nuolat skiepijam – gerbti nepriklausomybės, partizaninio judėjimo kovotojus, kad jaunimas suprastų kovotojų įnašą į mūsų visų laisvę, nes kitaip nebus kam Lietuvos ginti“, – kalbėjo A. Varankovas svarstydamas, kad ateityje reiktų paženklinti ir likusias partizanų žuvimo vietas.
A. Bajerčius susirinkusiems renginio dalyviams priminė partizano J. Čiulkinio žūties aplinkybes, kuomet antrosios sovietinės okupacijos metu, norėdamas išvengti sovietinės armijos, jis tapo naikinamojo bataliono kovotoju (stribu) Gelgaudiškyje.
„1945 m. iš Gelgaudiškio NKGB pabėga visa budinti pamaina – trys milicininkai ir devyni stribai, tarp kurių buvo ir Justinas. Jie išsineša tris rankinius kulkosvaidžius, tris automatus ir dvylikta šautuvų. Pabėgusių ieškoti buvo pasiųsta 250 pasienio garnizono kariškių. Buvo areštuojamos pabėgusiųjų šeimos. Bėgliai įsijungė į partizanų, tada vadintų „Vanagais“, gretas. Lemtingą Justino žūties dieną partizanai stovyklavo prie Burbiškių k. netoli Petraičių sodybos. Suteikdami pagalbą sužeistam draugui partizanai pateko į sovietinių okupantų pasalą. Justinas, nušovęs keletą okupantų, žuvo nuo priešų kulkos. Kaimo žmonės jį tą pačią dieną palaidojo Šiurpiškių kaimo kapinaitėse“, – pasakojo A. Bajerčius.
Anot jo, vietų, kur užkasti partizanai, yra daug. Jis pasidalino istorija apie partizaną, kurį vadino Valentinu, jis užėjo ant minos ir sprogimas nutraukė jam koją, jo kūnas yra užkastas šiame krašte, tad svarstė, kad reikia tą vietą būtinai surasti.
Be minėto kryžiaus partizanui J. Čiulkiniui, Šiurpiškių kaimo kapinaitėse stovi dar vienas medinis kryžius, daugiau jokių antkapių, kryžių neišlikę.
Kaip pasakojo Voveriuose gyvenantis Sigitas Skinkaitis, šiose kapinėse 1944 m. rugpjūtį yra palaidotas jo prosenelis Pranciškus Skinkaitis, artimieji jo atminimui pastatė čia kryžių.
„1944 m. čia vyko didelis susišaudymas. Tad mirusio prosenelio palaidoti negalėjo nuvežti į Gudlaukį, tai ir palaidojo Šiurpiškių kaimo kapinaitėse. Mano tėtis, jo seserys Aldona Dailidienė ir Teresė Juškevičienė inicijavo kryžiaus pastatymą. Mes sutvarkėm Šiurpiškių kapinių teritoriją, aptvėrėm tvora“, – pasakojo S. Skinkaitis.
Greta Šiurpiškių kaimo kapinaičių gyvenusi Birutė Černevičienė taip pat pasidalino prisiminimais.
„Čia netoli buvo mokykla. Mes, mokiniai, užbėgdavome ant tų kapų. Girdėjom, kad čia buvo palaidotas partizanas. Toje eilėje buvo palaidotas dar ir kaimynų senukas, mergaitė ir toks supiltas kapelis buvo partizano. Nušautas lyg buvo upelyje...“ – pasakojo moteris.
Renginyje dalyvavo ir kraštiečio, Lietuvos pedagogo, visuomenės ir politinio veikėjo, poeto, prozininko, rezistento Konstantino Bajerčiaus-Garibalčiaus, gimusio Plokščių valsčiuje, anūkė Auksė Bajerčiūtė.
„Stovėdama čia, šalia šio kryžiaus, noriu pasakyti, kad tai dalis atminimo ir mano senelio, kuris 1946 m. gruodžio 5 d. suimtas ir MGB tardymo metu užmuštas Alytaus kalėjime“, – pasakojo A. Bajerčiūtė ir apgailestavo, kad, deja, iki šiol nežinoma, kur yra senelio palaikai.
Nuskambėjusios pagarbos ir atminimo salvės, tylos minute pagerbti žuvusieji už tėvynės laisvę, uždegtos žvakelės ir padėtos gėlės – tai tikri pagarbos ženklai Amžinybėn išėjusiems didvyriams.
O tolimesnei bendrystei renginio dalyviai rinkosi Voverių BC „Jotija“ pavėsinėje, vaišinosi lukšiečio šaulio G. Korsako ir jo sutuoktinės Irenos išvirta sriuba.
Antanas iš Šakių:
