Paskutinį rugsėjo šeštadienį į J. Lingio parką Šakiuose sugužėjo kone visas rajonas. Nemenku šurmuliu jau antros „Zanavykų obuolinės“ kvietė pasigrožėti rajono ugdymo įstaigų ir bendruomenių iš obuolių kurtomis skulptūromis ir mozaikomis, miesto gatvėmis riedančia senąja technika, įstaigų ir organizacijų, seniūnijų ir bendruomenių kiemeliai kvietė pasimėgauti pyragais, katiluose garuojančia sriuba.
Kas nepatingėjo ir atėjo, liko ne tik sočiais pilvais, bet sotūs ir vaizdų, ir muzikos garsų.
Šeštadienio rytas išaušo saulėtas. Einančių į rudens šventę akys pirmiausiai krypo į prie savivaldybės pastato ant pievelės paklotus obuolių kilimus – tai 26-ių rajono bendruomenių centrų nariai lyg bitės iš obuolių lipdė mozaikas. Gyrė praeiviai žvirgždaitiškių lėktuvą, kriūkiškių laivą dorę, lukšiečių raginimą „Nevalgyk savęs“, Kidulių herbą ir kitas išmonės nestokojančias mozaikas. O Nepriklausomybės gatvėje buvo galima pasigėrėti 15-os rajono švietimo įstaigų bendruomenių iš obuolių sukurtomis skulptūromis bei kompozicijomis: eglute, skaitliukais, obelėle ar arbatos staliuku. Socialinių tinklų lankytojai dar galės rinkti labiausiai patikusią kompoziciją.
Originalumo niekada netrūksta sudargiškiams, nepastebėtas neliko ir Sudargo seniūnijos kiemelis – buvo pripažintas išradingiausiu. L. Poškevičiūtės nuotr.
Prieš vidurdienį miesto gatvėmis riedėjo senoji technika, daugiausiai praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje pagaminti mini „International“ traktoriai, taip pat „Claas“ kombainas. Kalbintas senosios technikos savininkas kiduliškis Gintautas pasakojo, kad su tokiu mini traktoriumi dar ir darbus ūkyje nudirba, kai kurie – jau tikras antikvaras. 
L. Poškevičiūtės nuotr.
O J. Lingio parke jau šurmuliavo seniūnijų, bendruomenių, įstaigų ir organizacijų kiemeliai, kur ne tik žmonės savo veiklas pristatė, bet ir kaimų, miestelių auksarankiai ir auksarankės siūlė rankų darbo gaminius: šeimininkės prikepė pyragų, priraugė sūrių, bitininkai medaus prisuko, mezgėjėlės kojinių primezgė, žolininkės žolelių pririnko... Be abejo, visur karaliavo obuoliai ir patiekalai iš jų. Kiekvienas kiemelis savaip sumaniai išpuoštas, atspindintis to krašto savitumą: kur sūriais stalai nukrauti, ten Ritinių krašto žmonės, grybukais turtingi sudargiškiai, griškabūdiečiai bei sutkiečiai, Lekėčių moterys raugintų smidrų išbandyti kvietė. Žuvienės puodą privirė svečiai iš pamario Antanina ir Almis, rajono ūkininkai plovą samčiu kabino ir kvietė vaišintis, medžiotojai ant ugnies keptų mėsos kepsniukų užkąsti kvietė, o kur dar mero virta sriuba...
Kai šventės dalyviai siūlomas kiemeliuose vaišes išragavo, dar laukė pyragų stalas, ant kurio keliasdešimt bendruomenių, įstaigų, pavienių asmenų iškepti obuolių pyragai, kiti kepiniai, kurių pagrindinis ingredientas – obuolys. 
L. Poškevičiūtės nuotr.
Šventės dalyviai galėjo paganyti akis į lekėtiškio Edmundo Reimerio triušius, pajodinėti ant kriūkietės Gintarės Damijonaitienės atsivežto poni arkliuko ar žirgo.
Sveikinimo žodį šventės atidarymo metu taręs rajono meras Raimondas Januševičius pabrėžė, kad visi sugužėjo į „savo šventę“, jis savo simpatijas už unikalumą atidavė Sudargo bendruomenės kiemeliui. Seimo nariai Irena Haase ir Giedrius Surplys tokį gražų zanavykų susibūrimą pavadino vienybės, stiprybės ir bendrystės pavyzdžiu, pasidžiaugė, kad šakiečiai atgaivino rudens šventę.
Dijanos ir Aido Jurkšaičių rankomis puoselėjama sodyba konkurso vertinimo komisijos buvo pripažinta gražiausia. L. Poškevičiūtės nuotr.
Vienas iš svarbiausių šventės akcentų – konkurso „Gražiausia sodyba“ apdovanojimai. Kaip kalbėjo sodybas vertinusios komisijos pirmininkė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Jurgita Bosikienė, komisijai buvo sunku išrinkti gražiausią sodybą, nes, pasak vedėjos, kiekviena sodyba unikali, savita ir nepaprasta. Todėl buvo nuspręsta įsteigti dar tris papildomas nominacijas: už kūrybiškumą, kuris stebina originalumu ir unikaliomis sodybos detalėmis, nominacija įteikta lukšietei Rimai Makūnienei, už ypatingą darbštumą, kruopštumą ir rūpestį kiekvienu augalu – liepalotiškei Ingridai Riškutei, už įvairovę ir augalų gausą, sodybą, kurioje žaliuoja mažasis rojus – slavikiečiams Raimondui ir Valdui Šuikams. Komisija savo balsus atidavė ir gražiausia sodyba išrinko Dijanos ir Aido Jurkšaičių puoselėjamą sodybą Ilguvoje, o „Facebook“ nariai daugiausiai patiktukų atidavė šakiečių Rasos ir Algimanto Bublaičių sodybai. 
„Metų ūkis 2024“ apdovanojimas iškeliavo į Lukšių seniūnijos ūkininkų Dariaus ir Rūtos Bilskių (centre) rankas. L. Poškevičiūtės nuotr.
Antras svarbus šventės akcentas – „Metų ūkio 2024“ apdovanojimai.
„Ši šventė tarsi atskaitos taškas ūkininkams. Baigėsi didieji darbai, derlius jau aruoduose. Mes, ūkininkų bendruomenė, džiaugiamės galėdami prisidėti prie šios šventės rengimo ir šios tradicijos tęstinumo, kad „Metų ūkio“ konkursas, kuris po ilgos pertraukos startuoja ir pas mus. Visi esame darbštūs ir pareigingi, tačiau tarp mūsų yra žmonių, kurie savo profesijai ypatingai atsidavę, yra ekonomiškai gyvybingi, diegia naujas technologijas, draugiškas aplinkai, bendrauja su mokslininkais, yra socialiai atsakingi ir aktyvūs žmonės“, – prieš paskelbiant nugalėtojus kalbėjo Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba.
Specialiai sudaryta komisija iš ūkininkų, seniūnijų specialistų rinko konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojus. Nugalėtojais tapo Lukšių seniūnijos ūkininkai Rūta ir Darius Bilskiai, antrą vietą laimėjo Griškabūdžio seniūnijos ūkininkai Justas ir Arūnė Galginaičiai, trečią vietą užėmė šakiečių Rasos ir Vidmanto Martinaičių ūkis.
Iki vėlyvos popietės J. Lingio scenoje džiugino Šakių kultūros centro ir padalinių liaudiškos muzikos kapelos, šventę vainikavo atlikėjo Stepono Januškos koncertas.
Samanta iš Sintautų:
