Pabrėžė etninės kultūros svarbą

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė atkreipė dėmesį į prastėjantį etninį ugdymą ir ragino į etnokultūrą žiūrėti neformaliai. G. Bernotienės nuotr.

Penktadienį vykusio švietimo įstaigų vadovų pasitarimo metu aptarti einamieji darbiniai klausimai, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė atkreipė dėmesį į prastėjantį etninį ugdymą, prašė didesnio dėmesio šiai sričiai.

„Etninis ugdymas Lietuvoje eina žemyn“, – sakė E. Plančiūnienė bei prašė aktyviai dalyvauti ir gruodžio pirmosiomis dienomis ketinamoje rengti olimpiadoje, tikino, jog tai ne mažiau svarbi nei fizikos ar kokio kito dalyko olimpiada.

„Mūsų tapatybės suvokimas susijęs net su nacionaliniu saugumu“, – mintimis dalijosi ji.

Anot skyriaus vedėjo pavaduotojos, nėra apibrėžta, kas mokyklose tai turėtų daryti, jos nuomone, tai daryti turėtų tie, kurie širdyje jaučia, kad tai prasminga – lietuvių kalbos ar bet kurio kito dalyko pedagogai, specialistai.

Ir nors gerųjų pavyzdžių išties yra, bet E. Plančiūnienė teigė, jog rajone bent jau per pastaruosius dvejus metus lygis bei pasirodymai šioje srityje suskystėjo, skatino mokyklų vadovus paraginti savo bendruomenes pasižiūrėti į etnokultūrą neformaliai.

Susitikimo metu apžvelgti ir Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvaujančiose mokyklose tebevykstantys remonto darbai, įstaigų vadovai savivaldybės administracijos teiravosi, ar nebūtų galima sparčiau vykdyti kai kuriuos viešuosius pirkimus dėl įrangos įsigijimo, minkštųjų dalių projekto vykdymo.

Nors galimybė su elektroniniu moksleivio pažymėjimu atsiskaityti be grynųjų pinigų valgykloje vyksta nuo pernai, visgi trukdžių kai kuriose mokyklose yra ir šiemet, tad Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė stebėjosi, kodėl pernai nebuvo pasimokyta iš klaidų ir jos dar neištaisytos net prabėgus vienam šių mokslo metų mėnesiui.

„Atrodė, kad padarys išvadas, bet šiemet tokie strigimai prasidėjo, kad pernai net panašių nebuvo. Skelbėme ir tėvams, kad pereiname į elektroninę kasą, bet niekaip...“ – sistemai priekaištų negailėjo direktorė.

Posėdžio metu atkreiptas dėmesys į moksleivių ekskursijas ir pažymėta, kad išvykos turėtų būti mokomojo pobūdžio ir suteikti papildomos vertės ugdymui, kad nebūtų išvykstama pasivaikščioti po akropolius ar pan.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.