Pabrėžė etninės kultūros svarbą

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė atkreipė dėmesį į prastėjantį etninį ugdymą ir ragino į etnokultūrą žiūrėti neformaliai. G. Bernotienės nuotr.

Penktadienį vykusio švietimo įstaigų vadovų pasitarimo metu aptarti einamieji darbiniai klausimai, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė atkreipė dėmesį į prastėjantį etninį ugdymą, prašė didesnio dėmesio šiai sričiai.

„Etninis ugdymas Lietuvoje eina žemyn“, – sakė E. Plančiūnienė bei prašė aktyviai dalyvauti ir gruodžio pirmosiomis dienomis ketinamoje rengti olimpiadoje, tikino, jog tai ne mažiau svarbi nei fizikos ar kokio kito dalyko olimpiada.

„Mūsų tapatybės suvokimas susijęs net su nacionaliniu saugumu“, – mintimis dalijosi ji.

Anot skyriaus vedėjo pavaduotojos, nėra apibrėžta, kas mokyklose tai turėtų daryti, jos nuomone, tai daryti turėtų tie, kurie širdyje jaučia, kad tai prasminga – lietuvių kalbos ar bet kurio kito dalyko pedagogai, specialistai.

Ir nors gerųjų pavyzdžių išties yra, bet E. Plančiūnienė teigė, jog rajone bent jau per pastaruosius dvejus metus lygis bei pasirodymai šioje srityje suskystėjo, skatino mokyklų vadovus paraginti savo bendruomenes pasižiūrėti į etnokultūrą neformaliai.

Susitikimo metu apžvelgti ir Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvaujančiose mokyklose tebevykstantys remonto darbai, įstaigų vadovai savivaldybės administracijos teiravosi, ar nebūtų galima sparčiau vykdyti kai kuriuos viešuosius pirkimus dėl įrangos įsigijimo, minkštųjų dalių projekto vykdymo.

Nors galimybė su elektroniniu moksleivio pažymėjimu atsiskaityti be grynųjų pinigų valgykloje vyksta nuo pernai, visgi trukdžių kai kuriose mokyklose yra ir šiemet, tad Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė stebėjosi, kodėl pernai nebuvo pasimokyta iš klaidų ir jos dar neištaisytos net prabėgus vienam šių mokslo metų mėnesiui.

„Atrodė, kad padarys išvadas, bet šiemet tokie strigimai prasidėjo, kad pernai net panašių nebuvo. Skelbėme ir tėvams, kad pereiname į elektroninę kasą, bet niekaip...“ – sistemai priekaištų negailėjo direktorė.

Posėdžio metu atkreiptas dėmesys į moksleivių ekskursijas ir pažymėta, kad išvykos turėtų būti mokomojo pobūdžio ir suteikti papildomos vertės ugdymui, kad nebūtų išvykstama pasivaikščioti po akropolius ar pan.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

35-eri Nepriklausomybės metai: Ar jaučiate pažangą?

klausimelis 03 14Emilijus iš Gelgaudiškio:

Be abejo per 35-erius metus padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Mano vaikystėje nebuvo mobilių telefonų, interneto. Po truputį viskas keitėsi. Teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje. Pastebėjau, kad šioje šalyje gyvena išsilavinę žmonės, skiriasi nuo mūsų ir žmonių intelektas. Ten tave laiko žmogum, ne taip, kaip kartais mūsų šalyje. Šiuo metu dirbu Lietuvoje. Čia ir šeima. Visgi manau, kad šiandien dar nėra visiškos žodžio laisvės. Žmonės yra suvaržyti ir viešai negali reikšti savo nuomonės. 

klausimelis 03 14 2

Gytis iš Liepalotų:

Gimiau nepriklausomoj Lietuvoj. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvai daug galimybių atsivėrė: keliauti, studijuoti užsienyje. Teko ir man padirbėti Norvegijoje, bet pajutau, kad noriu sugrįžti, nes čia draugai, šeima. Todėl ir norisi būti čia. Esu Tėvynės fanas. Galima perspektyvią ateitį susikurti ir Lietuvoje, o jauni žmonės išvyksta į užsienį, kad užsidirbtų pragyvenimui. Visgi Lietuvoje sunku gauti gerai apmokamą darbą, kad įsigytum būstą, galėtum gyventi atskirai nuo tėvų.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.