Pabrėžė etninės kultūros svarbą

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė atkreipė dėmesį į prastėjantį etninį ugdymą ir ragino į etnokultūrą žiūrėti neformaliai. G. Bernotienės nuotr.

Penktadienį vykusio švietimo įstaigų vadovų pasitarimo metu aptarti einamieji darbiniai klausimai, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė atkreipė dėmesį į prastėjantį etninį ugdymą, prašė didesnio dėmesio šiai sričiai.

„Etninis ugdymas Lietuvoje eina žemyn“, – sakė E. Plančiūnienė bei prašė aktyviai dalyvauti ir gruodžio pirmosiomis dienomis ketinamoje rengti olimpiadoje, tikino, jog tai ne mažiau svarbi nei fizikos ar kokio kito dalyko olimpiada.

„Mūsų tapatybės suvokimas susijęs net su nacionaliniu saugumu“, – mintimis dalijosi ji.

Anot skyriaus vedėjo pavaduotojos, nėra apibrėžta, kas mokyklose tai turėtų daryti, jos nuomone, tai daryti turėtų tie, kurie širdyje jaučia, kad tai prasminga – lietuvių kalbos ar bet kurio kito dalyko pedagogai, specialistai.

Ir nors gerųjų pavyzdžių išties yra, bet E. Plančiūnienė teigė, jog rajone bent jau per pastaruosius dvejus metus lygis bei pasirodymai šioje srityje suskystėjo, skatino mokyklų vadovus paraginti savo bendruomenes pasižiūrėti į etnokultūrą neformaliai.

Susitikimo metu apžvelgti ir Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvaujančiose mokyklose tebevykstantys remonto darbai, įstaigų vadovai savivaldybės administracijos teiravosi, ar nebūtų galima sparčiau vykdyti kai kuriuos viešuosius pirkimus dėl įrangos įsigijimo, minkštųjų dalių projekto vykdymo.

Nors galimybė su elektroniniu moksleivio pažymėjimu atsiskaityti be grynųjų pinigų valgykloje vyksta nuo pernai, visgi trukdžių kai kuriose mokyklose yra ir šiemet, tad Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė stebėjosi, kodėl pernai nebuvo pasimokyta iš klaidų ir jos dar neištaisytos net prabėgus vienam šių mokslo metų mėnesiui.

„Atrodė, kad padarys išvadas, bet šiemet tokie strigimai prasidėjo, kad pernai net panašių nebuvo. Skelbėme ir tėvams, kad pereiname į elektroninę kasą, bet niekaip...“ – sistemai priekaištų negailėjo direktorė.

Posėdžio metu atkreiptas dėmesys į moksleivių ekskursijas ir pažymėta, kad išvykos turėtų būti mokomojo pobūdžio ir suteikti papildomos vertės ugdymui, kad nebūtų išvykstama pasivaikščioti po akropolius ar pan.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3