Gelgaudiškio biblioteka pakvietė į pasimatymą su žymiu gamtininku, rašytoju, fotografu, keliautoju Selemonu Paltanavičiumi. Įvyko du susitikimai, kupini įdomių istorijų, prisiminimų ir ištraukų iš knygų skaitymo.
Prieš pietus – sausakimša Gelgaudiškio kultūros salė moksleivių iš visų rajono mokyklų. Rašytojas S. Paltanavičius – puikus pasakotojas, tad netrūko ir rimtų, ir su humoru papasakotų atsiminimų apie savo vaikystę, didžiulį norą pažinti paukščius, gyvūnus, augalus. Moksleiviams jis atskleidė, kaip gimsta knygos, šie klausėsi lapino laiškų iš miško, sužinojo, kas sieja rašytojus ir grybus bei kita. Autorius pristatė savo 100-ąją knygą „Su gamta kišenėje“, dar paminėjo, kad dauguma jo knygų yra skirtos vaikams.
O jau popietėje, susitikęs su suaugusiais gerbėjais, pirmiausiai pabrėžė, kad jam visada smagu grįžti į Sūduvą.
„Užaugau Kazlų Rūdos krašto pamiškėse – Užbalių kaime. Buvau jauniausias iš keturių brolių. O kai manęs paklausė viena žurnalistė, nuo kada susidomėjau gamta, aš ir pasakiau – aš gimiau jau domėdamasis gamta“, – prisipažįsta S. Paltanavičius.
Jis pasakojo, kad vaikystėje domėjosi jį supančia gamta, tačiau rimtesnių knygų apie gamtą nebuvo.
„Pamenu save visai mažą, laikantį slieką rankoje ir bandantį sužinoti, kas jis toks...“ – pasakojo svečias.
Jis prisiminė, kad būdamas trečioje klasėje, Kazlų Rūdoje knygyne pamatęs knygą apie paukščius, ją nusipirko, ir ši knyga keliauja su juo iki šių dienų. Būdamas septintoje klasėje Selemonas pradėjo rašyti pasakojimus apie gamtą, o būdamas studentas 1978 m. išleido pirmąją knygelę „Žalio miško istorijos“. Po studijų 40 metų dirbo gamtosaugos institucijose, rašė straipsnius, fotografavo, vedė radijo laidas ir rašė knygas.
S. Paltanavičius, laikydamas rankoje ką tik išleistą 100-ąją knygą ,,Su gamta kišenėje“, atviravo tikrai neturėjęs tikslo parašyti 100 knygų. 100-ojoje knygoje autorius pasakoja apie save, vaikystės nuotykius.
„Man mama sakydavo – būtų gerai, jeigu žmogus neturėtų laisvo laiko. Aš stengiuosi tą ir daryti. Visas knygas aš rašau ranka“, – atskleidžia knygos autorius.
Jis pasidalino jam itin jautria istorija, kuomet vaikas būdamas parašė prof. Tadui Ivanauskui laišką apie savo paukščių stebėjimus ir sulaukė atsakymo, dovanų dar ir knygų, o po dviejų savaičių T. Ivanauskas mirė. Pasidalino ir kiek kuriozišku įvykiu, kuomet iš smalsumo įlindo į lapės olą, iš kurios atgal kabarojosi kone visą dieną.
Vėliau S. Paltanavičius plačiau pristatė prieš dvejus metus parašytą knygą suaugusiems – apysaką „Apolis“. Knygos pagrindinis veikėjas Apolinaras – kiek kitoks žmogus nei visi kiti.
Autoriaus teigimu, jis tokio žmogaus nepažįsta, o jį tiesiog sukūrė. Rašytojas skaitė knygos ištraukas apie Apolį – vienišą, trobelėje prie miško gyvenantį žmogų, kurio visas pasaulis – namai, gamta ir prisiminimai apie motutę.
Didelę susitikimo dalį S. Paltanavičius pasakojo apie LRT televizijos projekto „Nacionalinė ekspedicija“ keliones, šaunią komandą: televizijos laidų vedėją ir projekto sumanytoją Edmundą Jakilaitį, etnomuzikologę Zitą Kelmickaitę, istorijos profesorių Alfredą Bumblauską ir kitus žymius žmones, kurių pasakojimus, netikėtus patyrimus bei kelionių metu naujai atrastus dalykus sudėjo į knygas „Nemunu per Lietuvą“, „Vysla per Lenkiją“, „Dniepru per Ukrainą“.
„Aš tiek gavau istorijos žinių... Įspūdį paliko Lietuvoje aplankomų vietų bendruomenės, susitikimai su žmonėmis. Dvi vasaras buvome Baltarusijoje, šiandien mūsų ten niekas neįsileistų su kamerom ar dronais. Nustebino plaukiant Vysla per Lenkiją atvejis, kai pamatėm nuo šlaito besileidžiančius vyrą ir moterį, prikepusius pyragų,jie atėjo lašiniais ir duona nešini. Pati didžiausia gyvenimo patirtis buvo kelionė po Ukrainą. Šiandien man taip skaudu. Hersona, Poltava – mes ten buvom, o šiandien ten vyksta karas. Ten tokia žydinti žemė, darbštūs, nuoširdūs žmonės. Jei tu esi iš Lietuvos, tai Ukrainoje tu esi tarsi namuose“, – pasakojo S. Paltanavičius.
Rašytojo gerbėjai mielai pirko jo knygų su autografu, o svečias atskleidė, kad dabar iliustruojama, maketuojama, redaguojama „antrojo šimto“ knyga apie šaltakraujus gyvūnus.