Gruodžio 7 d. Dubingiuose vyko padėkos vakaras, skirtas besibaigiantiems Lietuvos mažosios kultūros sostinės metams. Jo metu regalijos buvo įteiktos 2025m. Mažosioms kultūros sostinėms – tarp jų ir naumiestiečiams. Mūsų kraštiečiai turėjo progą prisistatyti ir glaustai anonsuoti svarbiausius kitų metų renginius.
Regalijos, be Kudirkos Naumiesčio, dar įteiktos Žeimeliui (Pakruojo r.), Rudaminai (Vilniaus r.), Drevernai (Klaipėdos r.) ir Švėkšnai (Šilutės r.). Atsiimti simbolinės vėliavos bei specialaus diplomo vyko gausi mūsų krašto delegacija: Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius, Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio kultūrinių renginių organizatorė Ingrida Jakaitienė, Tarpučių bendruomenės „Lauma“ vadovė Rūta Puodžiukaitienė, asociacijos „Naumiestiečių sambūris“ pirmininkas Mindaugas Kantautas ir Šakių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė. Simbolinė vėliava reiškia ne ką kita, o tai, jog naumiestiečiai ją iškėlę neš per visus kitus metus, garsindami savo kraštą, jo kultūrą, istoriją. Kiekvienas delegacijos narys keliais sakiniais patvirtino kad šis titulas Kudirkos Naumiesčiui suteiktas ne veltui, o I. Jakaitienė pristatė pagrindinius metų renginius. Ji sako, kad jų bus ir daugiau, bet svarbiausi trys: Vasario 16 d. laukia Kultūros sostinės atidarymo renginys, bus pagerbtos iškiliausios šio krašto asmenybės, birželio 28 d. vyks ir tradicinė miesto šventė – Petrinės, tik bus gerokai praplėsta programa, renginiai išsidėstys per tris dienas, o svarbiausias akcentas – Pasaulio naumiestiečių suėjimas, o trečiasis didysis renginys – Bulvės festivalis, kuriame laukia daug smagių netikėtumų, apie kuriuos organizatoriai dar nutyli, nes nori palikti intrigą. Pasakojo tik tiek, kad visą savaitę, po aštuonias valandas kasdien, bus skutamos bulvės, o festivalyje dalyvaujanti menininkė turi savų užmojų, ką su visu šiuo procesu nuveikti, kad būtų visiems įdomu.
„Mūsų atsakomybė gavus šias regalijas dabar bendradarbiauti ir susitelkti, kad pavyktų parodyti patį geriausią suplanuotų darbų ir renginių rezultatą“, – įspūdžiais ir mintimis po renginio dalijosi I. Jakaitienė.
Visų Mažųjų kultūros sostinių atrankos laimėtojai didelį dėmesį skirs veikloms, kurios stiprins vietos kultūrinį identitetą, partnerystes, kurs naujas ir puoselės jau esamas tradicijas, sutelks skirtingų kartų ir patirčių žmones, garsins miestelio vardą bei paveldą, leis pasitelkti inovatyvias formas, minės bendruomenių jubiliejines datas.
Nuo 2014 m. kasmet organizuojamas projektas „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ sutelkia dėmesį į mažesnius Lietuvos miestus, miestelius ir kaimus, pasižyminčius išskirtine kultūros įvairove ir aktyvia bendruomenine veikla. Mažosiomis kultūros sostinėmis yra tapusios jau daugiau nei 80 gyvenviečių.
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos organizuojamo Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkurso tikslas – skatinti kaimo gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną regionuose, bendruomenių kūrybines iniciatyvas, kultūros paslaugų prieinamumą.
Anksčiau rajone kultūros sostinėmis yra buvę ir Lekėčiai bei Gelgaudiškis.
Nijolė iš Gelgaudiškio:
