Šią savaitę Kudirkos Naumiestyje Vinco Kudirkos muziejaus lange vyksta neeilinis meninis įvykis – iš Šakių kilusi menininkė Lina Inga Stankaitytė leidosi į ilgos trukmės performansą „Bulvė“. Dar iki šio meninio akto pradžios buvo skelbiama, kad septynias dienas iš eilės, kasdien po aštuonias valandas ji skus bulves, leisdama žiūrovams gyvai ir per ekranus stebėti šį veiksmą, tuo atkreipdama dėmesį į paprastame rituale slypintį daugiabriaunį pasakojimą apie moters vaidmenis, lūkesčius ir neregimą rutiną. Tačiau nors buvo kalbama, kad per savaitę bus nuskusta apie pusė tonos bulvių, pirmąją dieną bulvės liko nepaliestos...
Performansas prasidėjo rugsėjo 8 d. ir tęsis iki 14 d., todėl dar galima suspėti tapti performanso stebėtoju ar net jo dalimi. Kiekviena diena turi savo temą bei dedikaciją: pirmąją dieną L. I. Stankaitytė veiksmą dedikavo savo mamai, akcentuodama bulvės skutimui priskiriamas simbolines ribas ir pabrėždama, jog svarbiausia yra ne pats veiksmas, o idėja bei žiūrovų reakcijos. Trečiąją dieną performansas jau tapo jautria refleksija apie patyčias, kviečiant susimąstyti, kiek nematomų „keistuolių“ patirčių slypi mūsų kasdienybėje. Būtent tokie menininkės keliami akcentai ir paverčia mechaninį veiksmą daugiasluoksniu pasakojimu, kuris, kaip lupama bulvė, sluoksnis po sluoksnio kviečia kelti klausimus: kiek mūsų pačių lieka po visų „turi“ ir „privalai“?
„Tai ne tik performansas – tai mąstymo atspindys… paprasti, bet nuolat kartojami veiksmai sukuria viso gyvenimo istoriją“, – dalijosi L. I. Stankaitytė. Veiksmas vyksta muziejaus lange, tarsi įrėmintame paveiksle, o viską praturtina lydintys renginiai: vyko moterų sutartinių ratas, paskaita apie Zofiją Kriaučiūnienę ir Vinco Kudirkos asmenybę, bendruomenė „Lauma“ pristatė istorinių rūbų demonstraciją, buvo numatytas ir reivo (elektroninės muzikos žanras – red. past.) vakaras. Tokie skirtingi renginiai yra dar vienas įrodymas, kad performansas „Bulvė“ yra daugiau nei asmeninis menininkės veiksmas – tai atvira erdvė bendruomenės susitikimams, skirtingų meno formų dialogui ir aktualių temų refleksijai. Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė pabrėžia, jog šis projektas organiškai pratęsia muziejaus pastarųjų metų dėmesį moterų istorijai – tik šįkart tai daroma ne paroda, o gyvu, čia ir dabar vykstančiu veiksmu.
Akivaizdu, kad šiuolaikinis menas įkandamas ne visiems, nes jis netikėtas ir kupinas klausimų. Ir nors atsirado ne vienas, gyvai prisijungęs prie L. I. Stankaitytės ar gyręs jos idėją, drąsą kalbėti svarbiomis temomis internete, vis dėlto nemažai ir tokių, kurie piktinasi, šaiposi, aiškiai transliuoja, kad „tokio meno nesupranta“... Vadinasi, ir vieni, ir kiti jaučiasi užkalbinti, sujaudinti, negalintys likti tik pasyvūs stebėtojai. O ar ne tokia ir yra meno paskirtis?
Performansą „Bulvė“ galima stebėti iki sekmadienio, rugsėjo 14 d., kasdien 10.00–20.00 val. (pertrauka 14.00–16.00) Vinco Kudirkos muziejuje. Tiesioginė transliacija – Signatarų namuose Vilniuje ir internetu. Organizatoriai kviečia užsukti, išbūti ir pamatyti, kaip iš paprasto buities gesto gimsta meno kūrinys, tampantis ir savotiška bendruomenės istorija.
Eduardas iš Griškabūdžio:
