Rugsėjo 17 d. Baltrušių kaimo žydų kapinėse pagerbtas Pilviškių žydų genocido atminimas. Aukų užkasimo vietose buvo uždegtos žvakės ir padėti akmenėliai, o minėjime dalyvavę čia žuvusių žydų tautos palikuoniai ir vėl pabrėžė – „tai neturi kartotis“.
Prieš 84-erius metus Baltrušių kaime nutrūko šimtų žydų tautos žmonių gyvybės siūlas: 1941 m. rugsėjo 15 d. naciai ir jų vietiniai bendrininkai sušaudė apie 750 žydų tautybės moterų, vaikų, senelių. O rugpjūčio 28–29 d. – apie 350 žydų tautybės vyrų ir kelias dešimtis kitų tautybių žmonių iš Pilviškių valsčiaus.
Pilviškių žydų masinių žudynių vietos sutvarkymo dar 2018 m. ėmėsi Reznik šeima iš Izraelio, taip pat Šakių savivaldybės administracija. Kasmet rajono savivaldybės, kultūros darbuotojų, seniūnijos ir čia palaidoto Pilviškių rabino Avraham Reznik anūkas Rami Reznik pakviečia pagerbti žydų tautos tragediją Baltrušių kaime – žydų egzekucijos ir jų aukų užkasimo vietoje, kurią žymi pastatyti paminkliniai akmenys.
Tradiciškai ir šiemet čia buvo uždegtos žvakės, pagerbiant aukas padėti akmenėliai, skaitomos žuvusiųjų pavardės.
Atminties dienoje dalyvavusi savivaldybės vicemerė Gintautė Didžbalienė pabrėžė, kad „šiandien susirinkome ne tik prisiminti, bet ir liudyti skausmą, netektį ir žiaurumą, kurį pakėlė mūsų bendruomenės dalis, tie, kurių gyvenimai buvo nutraukti“.
„Tai ne tik istorijos puslapis. Tai mūsų žmogiškumo išbandymas, kurį privalome saugoti atmintyje. Kiekvienas vardas, šeima, vaikas, motina, senolis – tai ne tik statistika, o gyvi žmonės, kurių gyvenimai buvo kupini vilčių... Jų netektis – tai ne tik jų tragedija, bet ir mūsų atsakomybė. Atsakomybė prisiminti, kalbėti ir neleisti, kad tokia neapykanta kada nors vėl įsivyrautų“, – kalbėjo vicemerė.
Kasmet prisiminti Pilviškių žydus, savo lemtį pasitikusius Baltrušių kaime, atvyksta ir Pilviškių „Santakos“ gimnazijos moksleiviai, mokytojai bei miestelio seniūnas Vytautas Judickas, kuris pabrėžė, kad prieš 84-erius metus rudeniop „Pilviškių miestelyje žmonės grįžinėjo iš darbo, krykštavo vaikai, kurių šiandien neturime“.
„Kokia turi būti žmonių neapykanta, kad reikėtų naikinti kitą tautą? Linkiu visiems, kad daugiau nepasikartotų žydų tautos tragedija“, – kalbėjo seniūnas.
Žydų genocido aukų atminimo vietoje apsilankė ir Izraelio valstybės Lietuvoje ambasadorės pavaduotojas Shimon Pesach, kuris priminė, kad Pilviškių miestelyje kadaise gyveno gyvybinga žydų bendruomenė, kad ištisas kartas žydai ir jų lietuviai kaimynai gyveno drauge: dirbo, mokėsi kartu, dalijosi pagarba ir taika pagrįstu gyvenimu.
„Tačiau 1941-ųjų vasarą ši darna buvo sunaikinta. Miestelio vyrai buvo atvaryti čia, sušaudyti ir užkasti bendrame kape. Netrukus po to moterys ir vaikai kartu su miestelio rabinu Avraham Reznik taip pat buvo nužudyti. Rugpjūčio pabaigoje Pilviškiai liko be žydų – bendruomenė buvo sunaikinta neįsivaizduojamu žiaurumu, – įvykius prisiminė ambasadorės pavaduotojas. – Mūsų pareiga – užtikrinti, kad jų istorija niekada nebūtų pamiršta ir kad tokia tamsa niekada nebegrįžtų.“
Ambasadorės pavaduotojas dėkojo visiems, Lietuvoje saugantiems žydų atminimą.
Izraelyje gyvenantis R. Reznik kasmet rugsėjį atvyksta pagerbti žuvusių savo protėvių atminimą Baltrušiuose. Jis išreiškė padėką, kad nepamirštama žydų tautos tragedija, dėkojo visiems, prisidėjusiems prie žydų genocido atmino dienos paminėjimo, o ypač savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiajai specialistei Ingai Navlickienei.
„Jūsų buvimas čia yra labai reikšmingas. Tai ne tik stiprina mūsų atmintį, bet ir parodo, kaip svarbu kartu saugoti žmogiškumą, istorijos tiesą ir viltį. Kas įvyko prieš 84-erius metus, padarė didelę įtaką Pilviškių miestelio bendruomenei: kaimynystė virto įtarumu, ryšiai nutrūko, o vakarykščiai partneriai tapo bendrininkais žudynėse. Šiandien mes čia susirinkome ne tik gedėti. Esame, kad prisimintume savo protėvius, – kalbėjo R. Reznik ir vylėsi, kad „holokaustas niekada nepasikartos“.
Eduardas iš Griškabūdžio:
