Besibaigiant gegužei, penktadienio vakarą į jubiliejinę šventę Šakių „Kiboje“ rinkosi mokytojos, poetės Onos Jasinskienės artimieji, draugai, buvę bendradarbiai, mokiniai, kūrybos bendraminčiai.
Krėsle sėdinčią besišypsančią Onutę pirmieji jubiliejaus proga sveikino artimieji.
„Sako, kad Dievas davė kiekvienam galimybę kurti ir džiaugtis gyvenimu. Mama gavo dovaną – jausti žodį širdimi. Tie žodžiai dėjosi į eiles, eilėraščius, į poezijos knygas. Ta dovana, manau, realizavosi su kaupu. Linkiu mamai tos stoiškos kantrybės, gyvenimo džiaugsmo net ir sunkiausiomis akimirkomis, tikėjimo žmogumi ir gyvenimu. Man mama – didžiausias pavyzdys. Ilgiausių metų, mama“, – kvietė visus giedoti sūnus Gintaras.
D. Pavalkio nuotr.
Tokiu pat alyvų žydėjimo metu prieš 85-erius metus gegužės 27 d. Onutė ir yra gimusi Šilininkų kaime (Slavikų sen.), kur prabėgo jos vaikystės ir paauglystės metai.
Vėliau kone 50-metį O. Jasinskienė skiepijo meilę gimtajai kalbai Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokiniams. Apie tai bylojo ir ekrane besisukančios nuotraukos, kur ji tarp savo mokinių – pasitempusi, mąsliu žvilgsniu. Mat, kaip pati yra sakiusi, mokytojo profesija įpareigoja būti pavyzdžiu, o jos darbo vertintojai ir šiandien vaikšto gatvėmis, ir jų labai daug. Mokytoja pripažįsta – su ašara aky išėjusi iš mokyklos.
„Ir šiandien sveikinasi su manimi gatvėje. Aš atsakau – nepažįstu jūsų. Sako, sėdėjau pirmam suole. Aš ir sakau – tokių su barzda ir su ūsais man pirmam suole nebuvo“, – humoro nestokoja Onutė.
Jos gyvenimo moto – „Gyvenk dorai ir skubėk daryti gera“. O kokią ją mena kolegos?
„Ačiū, kad teko nemažai laiko praleisti kartu. Niekada neina užmiršti jūsų bajerių… Ir prieš savaitę susitinkam su mokytoja prie „Norfos“. Žiūriu – iš automobilio visa straina Onutė išlipa. Sakau, va, dar ir mašiną pavairuojat. O ji ir sako, kad pėsčia tik į tūliką eina, o kitur – su mašina nuvažiuoja“, – kalbėjo buvęs kolega dailininkas Algimantas Vorevičius. 
D. Pavalkio nuotr.
Mero sveikinimą perdavęs savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas taip pat padėkojo už išugdytą ne vieną kartą žmonių, kuriems Onutė dovanojo ne tik žinias, bet ir jautrumą, atjautą bei meilę gyvenimui.
Kūryba į Onutės gyvenimą atėjo vaikystėje. Kaip yra sakiusi, buvo laiko kūrybai, kuomet vaikystėje eidavo kelis kilometrus į mokyklą. Šventės metu jubiliatė prisiminė ir pirmąjį savo sukurtą eilėraštį, kaip pati įvardijo, skirtą brangiausiems dalykams: „Vos tik pateka saulutė, tykiai keliasi mamutė. / O kai man akys atsimerkia, kvepia jau šviežia duonutė.“
Vėliau buvo daugiau posmų, kurie sugulė į 11 poezijos knygų. Tad skaitydamos O. Jasinskienės poeziją jos bičiulės literatės linkėjo, kad kiekviena gyvenimo akimirka atneštų mažą stebuklą širdžiai, o žmonės, esantys šalia, – šilumą ir artumą.
O. Jasinskienė jau daugiau nei dešimtmetis sukasi Šakių viešosios bibliotekos veiklose, sako einanti į biblioteką, nes ten jaučiasi reikalinga: save įprasmina redaguodama Šakių kalendorių, recenzuodama rajono poetų leidinius, rengdama jų pristatymus. Ir kaip kalbėjo bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė, Onutė į biblioteką eina kaip į įprastą darbą, tik be atlygio, linkėjo, kad jubiliatės gyvenimas būtų pavyzdžiu kitiems, kad iš jos žmonės semtųsi optimizmo, stiprybės, o „dienos pačiai Onutei šviestų sveikata“.
D. Pavalkio nuotr.
O. Jasinskienės veikla buvo įvertinta padėkomis, ji yra premijų, apdovanojimų „Raidė A“, „Aitvaras“ laureatė, įvairių konkursų nugalėtoja, Šakių krašto ambasadorė.
„Onutė visą gyvenimą kvėpuoja žodžiu. Ir iki šiol visai Šakių bendruomenei skleidžia poetinio žodžio svarbą. Yra mūsų abėcėlėje pirmoji, pagrindinė raidė A, galinti reikšti visą gyvenimą – Atsakomybė, Atsidavimas, Atjauta, Augimas, Aukštuma, Atsivėrimas, Autentiškumas, už tai Ačiū Jums, Onute“, – kalbėjo Rima Rauktienė, kuri taip pat yra pelniusi „Raidės A“ apdovanojimą.
Kalbėję Onutės bičiuliai vardijo ir jos žemiškus pomėgius, nes mato ravinčią sode, vairuojančią automobilį, tačiau visuomet ramią, dažnai besišypsančią, kartais mąslaus žvilgsnio, sugebančią išklausyti.
„Norėčiau jums palinkėti ir toliau gyvenimo apetito… Ačiū jums už jūsų esybę…“ – kalbėjo Augenija Kasparevičienė.
O. Jasinskienės žodžiais sukurtas dainas ne vienerius metus atlieka ir Poderių šeima, Onutė kartu su bibliotekos „Mėlynųjų paukščių“ grupe jau 13 m. reprezentuoja rajono kūrėjus, lietuvių kalbą, dvasines vertybes.
O. Jasinskienė visiems atėjusiems ją pasveikinti negailėjo padėkos žodžių: savo šeimai, mokyklai, bibliotekai, bičiuliams, o ypač šventės rengėjai Linai Eringienei, sakydama, kad gyvenimas jai tiek metų dovanojo vien dėl to, kad šalia buvo geri žmonės.
D. Pavalkio nuotr.
„Savo gyvenimą stačiau ant trijų stulpų – tikėjimas, darbas ir meilė. Tikėti tuo, kas gera. Tikėti, kad pasaulis yra gražus nuo jame esančių žmonių. Darbas buvo mano gyvenimo būdas: mano rūpestis, mano džiaugsmas. Gyvenau su nuostata – neįskaudinti kitų. Kasdien atsisveikindama su diena sakau, kaip gera suvokti, jog nuo tavęs šiandieną niekas nepravirko. Ir jaukiai sau nusišypsoti. Vadinasi, meilė – atsipirko, – kalbėjo jubiliatė. – Šiandien žodžio ačiū negana, tad po šios šventės dar ilgai džiaugsiuosi, mąstysiu bei mylėsiu visus, kol gyva būsiu… O būsiu gyva ilgai, nes mano asmens tapatybės kortelė galioja iki 2053-iųjų metų. Tai negi išmesi gerą daiktą…“
O šventės pabaigoje O. Jasinskienė kvietė arbatos puodeliui ir visus apdalino knygele „Esatis“, kur rašo: „Po žiemos dar pareisiu. / Jums parnešiu VILTIES ir ŽINOJIMĄ– / visa, kas gražu ir kilnu, / yra AMŽINA.“
Zigmas iš Plokščių:
