Rugsėjo 16 dieną aštuoni gimtojo žodžio bičiulių draugijos „Aidija“, įkurtos prieš aštuonerius metus prie Sintautų pagrindinės mokyklos profesoriaus Jono Pikčilingio muziejaus, nariai vyko aplankyti lietuvybės židinių Punske ir Seinuose. Paskutinį kartą čia jie viešėjo prieš trejus metus.

Nuotr. Gimtojo žodžio bičiulių „Aidija“ nariai padėjo gėles prie paminklo lietuvių poetui A.Baranauskui Punske.

Pasak ilgametės Sintautų pagrindinės mokyklos mokytojos ir kraštotyrininkės Marijos Puodžiukaitienės, gimtojo žodžio bičiulių draugijos tikslas – propaguoti lietuvišką žodį ir J.Pikčilingio idėjas ne tik savo krašte, bet ir kitose lietuvybę puoselėjančiose vietose. Kadangi Punskas yra svarbus Lenkijos lietuvių kultūros centras, kuriame veikia lietuvių vaikų darželis, pagrindinė mokykla ir gimnazija, licėjus, spaustuvė, leidykla, Lietuvių kultūros namai ir apie 75 proc. gyventojų sudaro lietuviai, čia jau antrą kartą „Aidijos“ nariai apsilanko su dovanomis - lietuviškomis knygomis, J.Pikčilingio raštais, etnokultūros žurnalu „Suvalkija“, su visus sužavėjusiu A.Vidžiūno straipsniu, skirtu J.Jablonskio 150 metų jubiliejui.

Sintautiečiai pabuvojo Punsko Kovo 11 – osios licėjuje, Seinų „Žiburio“ gimnazijoje, Lietuvių kultūros namuose. Ten susitiko su žmonėmis, kurie saugo ir puoselėja lietuvybę, Seinų bažnyčioje uždegė žvakelę prie lietuvių poeto A.Baranausko memorialinės lentos, padėjo gėlių prie jo paminklo. Taip pat jie matė ir dažais ištepliotus kelio ženklus bei paminklinį akmenį, skirtą lietuvių knygnešiams. „Patys punskiečiai nerimavo dėl tokio piktavalių žmonių elgesio, - pasakojo M.Puodžiukaitienė. – Širdyje jiems nesmagu, kad tokie išpuoliai įvykdyti jų mieste.“

 
Didelį įspūdį gimtojo žodžio bičiulių draugijos nariams paliko netoli Punsko esančiame Šilainės kaime, kuris dabar prijungtas prie Ožkinių kaimo, kuriama baltų dvasią sauganti ir  prūsų bei jotvingių tautų istoriją įamžinanti, unikali 7,5 ha sodyba. Nors gyvenvietė dar statoma, tačiau jos lankytojai jau gali pasidžiaugti Punske gyvenančio Petro Lukoševičiaus sukurtais mūsų akiai neįprastais statiniais: originaliais mediniais nameliais, medine pilimi, akmenimis grįstu baseinu, ramybe dvelkiančiu aukuru, prūsų ir jotvingių pilkapiais, kurie ir sukuria tą įspūdį, jog laikas čia atsuktas ne vieną šimtmetį atgal.