Kidulietės nertas šilkinis šalikas skirtas ir Prezidentei

karopcikieneGiedrė PLEČKAITYTĖ

Daugeliui puikiai žinomas visuomenininkas, buvęs tarybos narys Ronius Karopčikas ne veltui didžiuodamasis kalba apie savo žmoną Genovaitę. Pasirodo, ji ne tik gera mama, šeimininkė, bet ir puiki mezgėja, kuri vieną iš savo rankdarbių padovanojo net šalies Prezidentei.

Nuotr. G. Karopčikienė visuomet randa laiko savo pomėgiui. Savo rankdarbiu pagarbą ji išreiškė ir šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri padėkojo Genovaitei.  

Rankdarbiai teikia nusiraminimą

Rankdarbiai poniai G. Karopčikienei nesvetimi nuo pat vaikystės. Dar būdama maža mergaičiukė ji išsiuvinėjo pirmąjį paveiksliuką su jūreivių atvaizdu, kurį lig šiol savo namuose saugo jos ilgaamžė mamytė. „Mama sakė: „Tada galėsi atsiimti, kai manęs nebus“,- pasakojo šeimininkė. Pomėgį siuvinėti, megzti ir nerti Genovaitė sako perėmusi iš savo mamos taip pat mėgusios tokius darbus. „Mama visada mėgdavo megzti, todėl dar ir dabar kojinių visiems primezga: ir vaikams, ir anūkams“,- sakė ji, pridurdama, jog pati vis tik labiausiai mėgsta nerti vašeliu. Jaunystėje jos nėrinius mama net į Kauną veždavo parduoti.   
 
Būdama jauna su Roniu sukūrusi šeimą, kurioje išaugino net septynis vaikus bei nuolat dirbdama ji visada rasdavo ir randa laiko rankdarbiams. Todėl vaikai visada būdavo parėdyti megztais rūbeliais. „Vaikai sportavo, o tuomet nebūdavo galimybės lengvai įsigyti sportinės aprangos. Aprangą teko su mezgimo mašina megzti. Visko primegzdavau ir kepurių, ir šalikų“,- pasakojo ji.

Mėgstamam pomėgiui laiko ji atrasdavo visada ir visur. „Neina miegoti naktį, tai atsisėdusi lovos gale ir mezgu. Tiesiog tas vašelis ir siūlai – man atsipalaidavimas. Jeigu aš susinervinu,  tai tuojau čiumpu už siūlų kamuolio, sėdu ir neriu“, - atviravo moteris. Kaip žinia, gyvenime visko būna. Vieną dieną Karopčikų šeima neteko vieno iš sūnų. Širdgėlą dėl netekties moteriai padėjo įveikti būtent rankdarbiai. „Mezgimas man yra atsipalaidavimas. Aš neturiu laiko vaikščioti visur. Žinoma, turiu draugių ir retkarčiais nueinu pas jas, mes pasišnekame, bet aš dažnai negaliu pas žmones vaikščioti, geriau namuose ramiai padirbėti prie rankdarbių“, - teigė Genovaitė.

Dovana Prezidentei

Kidulietės nertų skraisčių, šalikų, skarų šiluma džiaugiasi moterys iš Kauno, Klaipėdos. Beje, jos rankdarbių vyras įteikė ir kelioms savivaldybės moterims. Kas paskatino joms dovanoti jūsų rankų nėrinius? „Buvo vienos, kitos gimtadienis – tai pasisiūliau numegzti šalikus ir padovanoti“. Beje, ji pati eidama į gimtadienį neša tik savo rankų darbo dovaną. Pasak jos, tokia dovana yra didesnis prisiminimas žmogui nei pirktinė.

„Vieną vakarą nėriau didelį šilkinį mėlyną šaliką. Tuo pačiu žiūrėdama televizorių garsiai pakomentavau, kad Prezidentė vaikšto tik mėlynos spalvos drabužiais. Vyras man ir sako: „Še, tu mėlyną šaliką neri, tai nusiunčiam jai“. Į tai atsakiau, kad neverta, pagalvojau dar bėdos prisidarysime“, - pasakojo kidulietė. Tačiau gėlių ornamentais padabintą šilkinį šaliką sausio 10 dieną G. ir R. Karopčikai vis tik išsiuntė pačiai šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Po savaitės kiduliečiai sulaukė Prezidentės padėjėjos padėkos skambučio. Padėjėja informavo, jog šalies vadovei labai patiko ir tiko Genovaitės dovana. „Nežinau, šaliką nusiunčiau tik iš simpatijos Prezidentei. Tegul ir tas pensijas sumažino, bet ji man patinka kaip vadovauja“,-  atviravo moteris. Beje, Prezidentei skirtą šilkinį šaliką ji nėrė bemaž savaitę laiko.

Pati G. Karopčikienė savo pomėgio neatsisakys tol, kol sveikata leis. Ji džiaugiasi, kad jos darbą vertina ir jau užaugę bei į gyvenimą išleisti vaikai, kurių kiekvienam buvo padėti tvirti pamatai gyvenimo pradžiai. „Visiems padėjome gyvenimo pradžioje. Vaikai - mane vadina Mama iš didžiosios raidės. Esu laiminga“,- jaukiai tarė Genovaitė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px