Sausio 25 – oji – Pusiaužiemis. Mūsų protėviai tikėjo, kad tą dieną miške savo oloje nubunda barsukas, iškiša galvą apsidairyti ir gulasi ant kito šono. Nors ši data šiandien jau tėra formalumas ir neatspindi besikeičiančios gamtos ritmo, tačiau tikėjimas barsuku reikalingas mūsų žinojimui apie tautą, jos papročius ir tikėjimą. Juos prisimena ir puoselėja mūsų rajono liaudiškos muzikos mylėtojai.

Nuotr. Linksma lietuvių liaudies muzika ir dainos pradėjo naują metinių renginių maratoną.

Sausio 21 dieną jau ketvirtą kartą į Gelgaudiškį pusiaužiemio sutikti ir barsuko žadinti rinkosi liaudiškos muzikos kapelos.  Šventės šeimininkai – Gelgaudiškio kultūros centro kaimo kapela su vadove Nijole Urbanavičiene šiltai sutiko tiek muzikantus iš Patašinės, Slavikų, Sudargo, Girkalnio (Raseinių raj.) ir Raudonės (Jurbarko raj.), tiek nepakartojamąją renginio vedėją, visiems gerai pažįstamą Apoloniją Zizirskienę, kuri pažadėjo tapti ir visų ateinančių švenčių veidu.

Pasak Gelgaudiškio kultūros centro direktoriaus Edgaro Pilypaičio, jau tradicija tapusi šventė tarsi pradeda naują metinių renginių maratoną – visi lyg ir pailsėję po kalėdinių ir naujametinių renginių gausos, pradeda pasiilgti pasižmonėjimo ir pasibendravimo. Beje, ir gamta pusiaužiemį pasitinka su tam tikrais ženklais - diena jau pailgėjusi per avino šuolį. Pagal astronominį kalendorių prie saulėgrįžos šviesiojo paros laiko prisidėjo viena valanda ir devynios minutės. Saulė kasdien aukščiau ir aukščiau kyla, o tamsa po truputį traukiasi.

 
Nors dar gali pasitaikyti pūgų, kai dangus su žeme maišysis, arba speigų, kai tvoros poškės, juk žiema šiemet atėjo gerokai pavėlavusi. Etnologai siūlo Pusiaužiemio dieną pagal senuosius papročius savo aplinkoje  pažadinti gamtos gyvastį: papurtyti apšarmojusius vaismedžius, pabelsti į apsnigtus avilius ir stebėti tos dienos orus. Krituliai pusiaužiemio dieną lemia prastą javų derlių, smarkus vėjas pranašauja sąmyšius ar neramumus tarp žmonių, o koks oras popiet - tokia būsianti ir antroji žiemos pusė.

„Tad ką gi daugiau veikti tokiu laiku, jei ne susitikti smagios muzikos fone?“, - klausė E.Pilypaitis. Žiūrovai net tris valandas kartu su kapelomis dainavo, lingavo ir kojom trepseno. Šakių rajono muzikantams tai buvo savotiška repeticija prieš rajoninę kapelų šventę „Pašešupių armonika“, kiekvieną pavasarį vykstančią Šakių kultūros centre. Rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės teigimu, nors kiekvienas kolektyvas pademonstravo labai savitą savo veidą, tačiau bendras jų visų bruožas – meilė lietuvių liaudies dainai ir muzikai, pagarba seniesiems papročiams.