Gruodžio 27 dieną Rotušės galerijoje po penkių metų pertraukos ir vėl atidaryta rajono tautodailininkės Elenos Ruzgienės tapybos darbų paroda. Šį kartą ji surengta minint jos garbų 90 metų Jubiliejų. Pasveikinti senjorą susirinko ne tik patys artimiausi žmonės, bet ir tautodailininkai, draugai, pažįstami, kaimynai.

Nuotr. Garbaus amžiaus sulaukusi E.Ruzgienė vadinama ne tik rajono tautodailininkų mama, bet ir ypatingo elegantiškumo moterimi.

Savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė, pristatydama E.Ruzgienės tapybos darbus, teigė, kad tokio aplinkinių dėmesio ir įvertinimo, kokiu apsupta liaudies menininkė, gali pavydėti ne vienas. Galima drąsiai teigti – aplink ją sukasi pasaulis.

Smulkutė, guvi, švytinčių akių moteris, pradėjusi tapyti tik išėjusi į pensiją, šiandien jau nesiskiria su savo pomėgiu ir kiekvienais metais skaičiuoja vis naujus savo veiklos įvertinimus. Nuo 1988 metų tautodailininkė dalyvauja rajono ir respublikinėse parodose. Ji įvertinta šešiais respublikiniais apdovanojimais, 2005 ir 2010 metais – E.Ruzgienei įteikti „Aukso vainikai“. Šių metų pradžioje jai – kol kas vienintelei moteriai rajone suteiktas Šakių Garbės pilietės vardas.

 
Pasak rajono savivaldybės mero Juozo Bertašiaus, jis turi net keletą tautodailininkės tapybos darbų ir visuomet žavisi jų gyvumu bei tikroviškumu. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos vadovas Valentinas Jazerskas ir didelis būrys rajono liaudies menininkų, kuriems, pasak Vido Cikanos, Elenytė tarsi mama, linkėjo ir toliau būti sveikai ir visų mylimai.

Su didele gyvenimo švente tautodailininkę sveikino Zanavykų krašto muziejaus direktorius Vidmantas Dėdynas ir specialistė etnografijai Rima Vasaitienė. Už meilę gyvenimui dėkojo Šakių bibliotekos vedėja Regina Ūsienė. Šimto metų sulaukti linkėjo Kudirkos Naumiesčio kultūros centro direktorė Laima Mockevičienė, apgaubusi Jubilijatę šiltu šaliu. Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė teigė, kad foje daug šilumos ne todėl, kad susirinko daug sveikintojų, o todėl, kad daug šilumos ir meilės sklinda nuo pačių žmonių.

O kur dar draugų, pažįstamų, kaimynų ir pačių artimiausių žmonių sveikinimai ir palinkėjimai, kai aplink sukasi ne tik anūkai, bet ir proanūkiai. Nepaprasta ramybės ir meilės aura dviejų švenčių sandūroje apgaubė visus susirinkusiuosius.