Praėjusių metų vasarą rašėme apie įsižiebusią viltį, jog Lietuvos saleziečių kongregacija pagaliau perims saleziečių vienuolijos pradininko mūsų šalyje, kunigo Antano Skelčio gimtinės Žalvėderių kaime (Žvirgždaičių seniūnija) išsaugojimą. Tačiau praėjusį mėnesį iš Vilniaus saleziečių namų atėjusi žinia paneigė bet kokią finansinės pagalbos galimybę šios jau griūvančios sodybos atstatymui.

Daugelį metų ieškantis pagalbos atstatyti žymaus dvasininko A.Skelčio gimtinės pastatus, dar 2005 metais įtrauktus į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jo sūnėnas vilkaviškietis Stanislovas Eugenijus Poniškaitis jau netenka vilties. Kunigas Alessandro Barelli savo laiške pabrėžė, kad neturi galimybės skirti finansavimo griūvančios sodybos išsaugojimui. „Priežastys yra dvi, - rašo jis. – neturiu pakankamai pinigų ir saleziečių nuostatai neleidžia mums finansuoti trečiųjų asmenų nekilnojamojo turto remonto.“ Todėl, aukštai įvertindamas S.E.Poniškaičio pastangas įamžinti kunigo A.Skelčio atminimą, palinkėjo stiprybės bei sveikatos ir toliau tęsti šią labai svarbią veiklą, tačiau jau be Lietuvos saleziečių pagalbos.

Pasak kunigo A.Skelčio sūnėno, jis tik dar kartą įsitikino, kad istorinės jo dėdės gimtosios sodybos išsaugojimas nėra aktualus nei valdžios, nei bažnyčios institucijoms, nei žydų bendruomenei. Savo jėgomis atstatyti griūvančių pastatų S.E.Poniškaitis neturi galimybės. Vien objektų tyrinėjimo darbai ir techninės dokumentacijos paruošimas siekia daugiau nei 30 tūkst. litų. „Tokių santaupų per visą savo gyvenimą neteko turėti, - kalbėjo jis. - Bėgant metams beliks tik parymoti prie sugriuvusios istorinės bakūžės, kaip toje pasakoje prie suskilusios geldos...“