Asta GVILDIENĖ

Gegužės 19 dieną Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčioje atidaryta šią bažnyčią projektavusio žymaus vokiečių architekto profesoriaus Otto Bartning sukurtų bažnyčių paroda, kurią pristatė pirmą kartą mūsų krašte viešėjęs Otto Bartning bažnyčių asociacijos valdybos pirmininkas Immo Wittig. Jo teigimu žymusis architektas suprojektavo net 150 bažnyčių, kurios išsibarsčiusios ne tik po Vokietiją ir Austriją, bet ir po Čekiją, Portugaliją, Nyderlandus bei Lietuvą.

Nuotr. „Sunku pasakyti, koks Otto Bartning sukurtos architektūros stilius, nes jis turėjo savo savitą stilių, kitokį nei to meto Vokietijos architektų, - teigė Immo Wittig.

Pasak Immo Wittig, profesoriaus Otto Bartning kūrybos paroda yra sudėtinė projekto „Otto Bartning in Europa“, finansuojamo Europos Sąjungos lėšomis, dalis, pristatanti Otto Bartning suprojektuotas pastatytas ir nespėtas pastatyti bažnyčias. Keturi ar penki projektai nebuvo įgyvendinti, tačiau parodoje galima pamatyti ir jų brėžinius. Jo dėka mūsų krašto žmonės sužinojo, kad viena iš 33 po Antrojo pasaulinio karo pastatytų, taip vadinamų Kančios bažnyčių, 1996 metais iš Visbeko miesto (Vokietija) Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Virginijaus Kelerto iniciatyva buvo demontuota ir perkelta į Sudargą. Kol kas nei mūsų rajono gyventojai, nei Lietuvos paminklosaugos atstovai nėra pakankamai susipažinę ir įvertinę šios Otto Bartning bažnyčios, kaip įkvėpimo, stiprybės ir bendruomeniškumo idėjų skleidėjos, reikšmės. Už šių bažnyčių sukūrimą Karaliaučiaus universitetas Otto Bartning suteikė Garbės daktaro laipsnį.

 
Otto Bartning bažnyčių asociacijos valdybos pirmininkas apgailestavo, kad vieno iškiliausių bažnytinės architektūros kūrėjų idėją - sukurti moderniosios architektūros mokyklą Bauhause, pasisavino kitas žymus to meto vokiečių architektas Valter Grobius. Nors vėliau jai vadovavo ir Otto Bartning, deja, mokykla gyvavo neilgai, tik ketvertą metų, todėl žymusis architektas savo mokinių nepaliko. Immo Wittig pasakojo, kad jis projektavo ne tik bažnyčias, bet ir kitus visuomeninius pastatus – Liuksenburgo ligoninę, keletą gyvenamųjų Berlyno miesto kvartalų, vienas iš jų  šiandien įtrauktas į UNESKO pasaulio paveldo sąrašą.

„Sunku pasakyti, koks Otto Bartning sukurtos architektūros stilius, nes jis turėjo savo savitą stilių, kitokį nei to meto Vokietijos architektų, - teigė Immo Wittig. – Žvelgiant į darbus, jo stilių galima pavadinti ekspresionistiniu, savo veržlumu ir kilimu į aukštybes, vidinėmis arkomis šiek tiek panašiu į gotikinį. Jis apjungė modernizmą su viduramžių bendruomeniškumo idealizmu, kurį Renesanso laikotarpiu buvo išstūmęs individualizmas. Dėl ko bažnyčia jį dažnai kritikavo.“  

Otto Bartning bažnyčių asociacijos valdybos pirmininkas pasakojo, kad žymusis architektas buvo labai tikintis žmogus. Ir ne tik todėl, kad projektavo bažnyčias, bet galbūt todėl, kad jo vaikystė prabėgo ne tėvų namuose, o senelio parapijoje, kuris buvo Badeno žemės vyskupas. Jie dažnai kartu lankydavosi bažnyčiose ir klausydavosi pamaldų, kurių didžiąją dalį užėmė pamokslai, o ne Sakramentų šventimas. „Mažam berniukui tai buvo didelis išbandymas, - svarstė Immo Wittig. – Tačiau jei ne gyvenimas senelio globoje, kažin ar jis būtų turėjęs tokį įkvėpimo šaltinį. Jo prisiminimuose daug pasvarstymų apie teologinius klausimus ir bendruomenišką bažnyčią.“

Socialoginius mokslus studijavęs ir daugelyje istorinių bei kultūrinių projektų dalyvavęs Immo Wittig pats užaugo parapijoje, kur stovėjo Otto Bartning suprojektuota bažnyčia. Nors buvo daug sunkių gyvenimo akimirkų ir nusivylimų kunigų mokymu, jį įkvėpė žymiojo architekto bendruomeniškumo ir gyvos bažnyčios idėjos, kylančios iš šiuolaikiškumo dvasios ir atsakančios į visus žmonėms rūpimus klausimus. Todėl, jo manymu, reikėtų į bažnyčią žiūrėti ne tik kaip į architektūriškai menišką arba istoriškai architektūrišką, o kaip į bendruomenišką. Nes ši idėja pradeda gyvuoti nuo tos akimirkos, kai pati bendruomenė pradeda savo rankomis statyti bažnyčią.

Immo Wittig  siekia, kad šios 33 Otto Bartning bažnyčios būtų įtrauktos į UNESKO pasaulio paveldą. Tam galima pritarti ir balsuoti internetinėje erdvėje http://www.otto-bartning.de/unesco/ ir tada spustelėti ant hier online in die Liste der Befürworter ein!  Jo teigimu, tai analogo neturintys statiniai, iškilę netrukus po Antrojo pasaulinio karo katastrofos, ir juos finansavo Europos žmonės, kuriuos Vokietija dar taip neseniai norėjo sunaikinti. Iš tiesų, žinant šią istoriją, jaudina žmonių krikščioniškas solidarumas su savo buvusiu priešu, todėl ne veltui Otto Bartning buvo suteiktas Vilties statytojo vardas.